Antanas Tatarė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Antanas Tatarė mokėsiMokėsi [[NaumiestisKudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija|Naumiesčio]] pradžios]] ir [[Seinai|Seinų]] keturklasėje mokykloje,. [[1832]] m. įstojo į [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]]. Ją baigęs, šventintas į kunigus ir paskirtas [[vikaras|vikaru]] [[Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčia|Balbieriškio]], po to į [[Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia|Ilguvos bažnyčią]].

Iš Ilguvos A. Tatarė buvo perkeltas į [[Lukšiai|Lukšius]]. Tarnaudamas[[1839]]–[[1855]] m. tarnaudamas [[Lukšių Šv. Juozapo bažnyčia|Lukšių parapijos]] vikaru, ([[1839]]–[[1855]] m.) pasinėrė į pedagoginę, šviečiamąją veiklą. Lukšiuose įsteigė [[Lukšių Vinco Grybo gimnazija|pradžios mokyklą]], kurioje vienas kelerius metus mokė vaikus. Vėliau prikalbino [[Zypliai|Zyplių]] dvarininką J.Joną Bartkauską, kad šis pastatytų mokyklą. Tas sutiko ir gražioje vietoje, ant kalnelio, mokyklai pastatė mūrinius namus, ten įkurdino mokytoją. Antanas Tatarė į mokyklą rinko gabesnius vaikus, o baigusiuosius skatino siekti aukštesniojo mokslo. Pastebėjęs savo mokinio [[Martynas Sederevičius|Martyno Sederevičiaus]] gabumus, patarė tėvams leisti jį į aukštesnę mokyklą, rėmė tolesnį jo mokymąsi. M. Sederevičius pasekė savo mokytojo pėdomis ir tapo kunigu.

Nuo [[1855]] m. Antanas Tatarė - [[Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios]] klebonas. Apkaltintas [[1863 m. sukilimas|1863 metų sukilimo]] rėmimu, buvo ištremtas į [[Penzos gubernija|Penzos guberniją]]. [[1871]] m. grįžo iš tremties ir apsigyveno [[Lomža|Lomžos]] benediktinių vienuolyne.

[[Lukšiai|Lukšiuose]] praleisti 15 metų buvo patys kūrybiškiausi. Čia Antanas Tatarė parašė geriausias savo knygas:

Iš [[lenkų kalba|lenkų k.]] išvertė katechetinę knygą „Žiburys rankoje dūšios krikščioniškos“ ([[1848]] m.), parašė dekalogo temos pamokslų rinkinį „Tiesiausias kelias ing dangaus karalystę“ ([[1849]] m.).

Prozos kūriniai šviečiamojo didaktinio pobūdžio. Jų siužetai dažniausiai skolinti, ypač iš lenkų pasakėtininkų ir didaktų. Juose mokoma sąžiningumo, darbštumo, dievobaimingumo, blaivystės, ugdoma pagarba mokslui. Kūrinių moralai išreiškiami schemiškai – sektinais ar smerktinais gyvenimo ir žmonių paveikslais, bet jaučiama pasakotojo asmenybė – jausminga ir dėmesinga skaitytojui, kalbanti gyva, nors svetimybių kiek primaišyta [[aukštaičiai|aukštaičių]] vakariečių šneka.

* Lukšiuose, prie V. Grybo mokyklos, pastatytas koplytstulpis "Rūpintojėlis"„Rūpintojėlis“ A. Tatarės 100-ųjų mirties metinių proga (autorius ir fundatorius V. Cikana).

* Lukšiuose, "Atminties„Atminties parkelyje"parkelyje“, pastatyta akmens skulptūra, skirta A. Tatarės 190-osioms gimimo metinėms (autorius ir fundatorius V. Cikana).

[[Kategorija:LenkijosLietuvos lietuviaiprozininkai]]