15:09, 29 rugpjūčio 2010 versija taisyti CD (aptarimas \| indėlis) 321 982 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		14:07, 5 rugsėjo 2010 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 677 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 18: }} '''Panemunė''' (arba '''Aukštoji Panemunė''') – [[Kauno miesto dalis]] kairiajame [[Nemunas\|Nemuno]] krante, aukščiau [[Jiesia\|Jiesios]] upės žiočių. Plotas 2,8~~ ~~ km². Stovi [[Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia]] (nuo [[1859]] m.), rugpjūčio mėnesį kasmet vyksta [[šv. Rokas\|šv. Roko]] atlaidai. Panemunėje plyti didžiausias Kaune [[Panemunės šilas]]. Dalį teritorijos užima carinio laikotarpio karinis miestelis. Yra senelių namai. == Istorija == [[1384]] m. [[kryžiuočiai\|kryžiuočių]] karo kelių aprašymuose paminėtas ''Vaišvydų'' kaimas. [[XVI a.]] minimas Panemunės kaimas, [[1559]] m. – [[Panemunės dvaras]]. Istorikai spėja, kad [[XVII a.]] prie dvaro jau buvęs ir Panemunės miestelis. XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis. [[1742]] m. karaliaus [[Augustas III\|Augusto III]] jis paskirtas Kauno [[seniūnas\|seniūnu]]. Vėliau S. Siručio sūnėnas Bernardas Motiejus Sirutis tapo pirmuoju Panemunės klebonu. XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis. [[1742]] m. karaliaus [[Augustas III\|Augusto III]] jis paskirtas Kauno [[seniūnas\|seniūnu]]. Vėliau S. Siručio sūnėnas Bernardas Motiejus Sirutis tapo pirmuoju Panemunės klebonu. 1859–[[1860]] m. klebono R. Bučionio pastangomis pastatyta mūrinė bažnyčia. [[1917]] m. įkurtos [[Panemunės kapinės]]. Jose palaidotas prezidentas [[Aleksandras Stulginskis]], lakūnas [[Jurgis Dobkevičius]], knygnešys [[Adomas Grinevičius]], kiti visuomenės veikėjai, žymūs asmenys. [[1864]] m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas bavariško [[alus\|alaus]] fabrikėlis – bene pirmoji pramonės įmonė Panemunėje. [[XIX a.]] pab. Panemunė išpirkta iš paskutiniųjų jos savininkų – Hassfortų. [[Rusijos imperija\|Rusijos imperijos]] valdžia Panemunę pasirinko savo vakarinėms sienoms stiprinti – [[Kauno tvirtovė]]s statybai. [[1913]] m. čia įrengtas pirmasis Lietuvoje [[aerodromas]]. Apie [[1900]] m. veikė [[Panemunės Arkangelo Mykolo cerkvė]]. 1859–[[1860]] m. klebono R. Bučionio pastangomis pastatyta mūrinė bažnyčia. [[1864]] m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas bavariško [[alus\|alaus]] fabrikėlis – bene pirmoji pramonės įmonė Panemunėje. [[XIX a.]] pab. Panemunė išpirkta iš paskutiniųjų jos savininkų – Hassfortų. [[1922]] m. į Panemunę atkelta [[KKM\|Karo mokykla]], įrengtas vienas geriausių Lietuvoje kariuomenės sporto stadionų. [[1919]]–[[1935]] m. vyko traukinių eismas [[Kauno siaurukas\|siauruoju geležinkeliu]] Panemunė-[[Kauno senamiestis\|Senamiestis]], [[1924]] m. ėmė kursuoti autobusai nuo [[Kauno rotušė]]s. [[1927]]–[[1928]] m. pastatytas [[Panemunės tiltas\|gelžbetoninis tiltas]] per Nemuną tarp [[Šančiai\|Šančių]] ir Panemunės. [[1931]] m. LR ministerių kabineto nutarimu Panemunės miestelis prijungtas prie Kauno ir perėjo miesto [[savivaldybė]]s žinion, įsteigta [[Aukštieji karininkų kursai\|Vytauto Didžiojo aukštoji karo mokykla]]. [[1933]] m. Panemunė paskelbta kurortu, tapo turtingų miestiečių užmiesčio namų (daugiausia medinių) rajonu. Buvo statomi vilas primenantys individualūs ir daugiabučiai namai, atitraukti toliau nuo gatvės. Sklypai dideli ir gausiai apželdinti. A. Smetonos alėjoje, Gailutės gatvėje iki šiol yra išlikę tarpukario pastatų, išsiskiriančių įdomia eklektiška architektūra.▼ [[Rusijos imperija\|Rusijos imperijos]] valdžia Panemunę pasirinko savo vakarinėms sienoms stiprinti – [[Kauno tvirtovė]]s statybai. [[1913]] m. čia įrengtas pirmasis Lietuvoje [[aerodromas]]. Apie [[1900]] m. veikė [[Panemunės Arkangelo Mykolo cerkvė]]. [[1917]] m. įkurtos [[Panemunės kapinės]]. Jose palaidotas prezidentas [[Aleksandras Stulginskis]], lakūnas [[Jurgis Dobkevičius]], knygnešys [[Adomas Grinevičius]], kiti visuomenės veikėjai, žymūs asmenys. ▲[[1922]] m. į Panemunę atkelta [[KKM\|Karo mokykla]], įrengtas vienas geriausių Lietuvoje kariuomenės sporto stadionų. [[1919]]–[[1935]] m. vyko traukinių eismas [[Kauno siaurukas\|siauruoju geležinkeliu]] Panemunė-[[Kauno senamiestis\|Senamiestis]],. [[1924]] m. ėmė kursuoti autobusai nuo [[Kauno rotušė]]s. [[1927]]–[[1928]] m. pastatytas [[Panemunės tiltas\|gelžbetoninis tiltas]] per Nemuną tarp [[Šančiai\|Šančių]] ir Panemunės. [[1931]] m. LR ministerių kabineto nutarimu Panemunės miestelis prijungtas prie Kauno ir perėjo miesto [[savivaldybė]]s žinion, įsteigta [[Aukštieji karininkų kursai\|Vytauto Didžiojo aukštoji karo mokykla]]. [[1933]] m. Panemunė paskelbta kurortu, tapo turtingų miestiečių užmiesčio namų (daugiausia medinių) rajonu. Buvo statomi vilas primenantys individualūs ir daugiabučiai namai, atitraukti toliau nuo gatvės. Sklypai dideli ir gausiai apželdinti. A. Smetonos alėjoje, Gailutės gatvėje iki šiol yra išlikę tarpukario pastatų, išsiskiriančių įdomia eklektiška architektūra. [[1933]] m. Panemunė paskelbta kurortu, tapo turtingų miestiečių užmiesčio namų (daugiausia medinių) rajonu. Buvo statomi vilas primenantys individualūs ir daugiabučiai namai, atitraukti toliau nuo gatvės. Sklypai dideli ir gausiai apželdinti. A. Smetonos alėjoje, Gailutės gatvėje iki šiol yra išlikę tarpukario pastatų, išsiskiriančių įdomia eklektiška architektūra. [[1952]] m. įkurta biblioteka. eilutė 34 ⟶ 40: Gyvenvietė pavadinta pagal upę, pratekančią šalia – [[Nemunas\|Nemuną]]. ==~~Žymūs~~ ~~žmonės~~Literatūra == * Aukštosios Panemunės istorija (sud. Daiva Nevardauskienė). - Kaunas: Prix Fixe, 2010. - 294 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-9946-5-7 ~~Panemunės kapinėse palaidotas Lietuvos prezidentas [[Aleksandras Stulginskis]] (1885–1969).~~ == Nuorodos == * [http://www.antraspasaulinis.net/print.php?plugin:content.1020 Lietuvos kariuomenės bazės įkūrimas Aukštojoje Panemunėje] {{Kauno miesto dalys}}

Panemunė (Kaunas): Skirtumas tarp puslapio versijų