Dangerutis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Dangerutis''' (Daugėrutis, Daugerutis, Daugirutis) - antrasis Lietuvos kunigaikštis (po [[Žvelgaitis|Žvelgaičio]]), kurio vardas žinomas iš patikimų šaltinių. Manoma, kad Daugerutis buvo vienas iš vyresniųjų lietuvių žemių konfederacijos kunigaikščių. Jis minimas Henriko Latvio kronikoje. Nors kituose šaltiniuose jo vardas neminimas, tačiau jis laikomas įtakingiausiu lietuvių kunigaikščiu iki Mindaugo.
Dangerutis nekartą puolė latvių ir estų žemes. Kur buvo jo valdomos žemės nėra žinoma. Jersikos kunigaikštystės (Latgaloje) kunigaikštis Visvaldis buvo vedęs Daugeručio dukterį. Tuo pačiu jis apsaugojo savo kunigaikštystę nuo lietuvių antpuolių, bet turėjo remti lietuvius žygiuojančius plėšti tolimesnių žemių.
1213 m. Dangerutis išvyko į [[Didysis Naugardas|Naugardą]], kur sudarė sąjungą su Didžiojo Naugardo kunigaikščiu Mstislavu Narsiuoju, tačiau grįžtant namo Daugerutis pakliuvo į kalavijuočių nelaisvę ir, įkalintas Cėsių pilyje, 1213 m. nusižudė. Jo žemes, kol jis buvo kalinamas, užgrobė kiti lietuvių kunigaikščiai. Istorikai (pvz., Edvardas Gudavičius) spėja, kad jo žemių užgrobimas ir paskatino Daugerutį nusižudyti. Pagal T. Narbutą - XIII a. lietuvių kunigaikštis, karo dievo [[Kovas (mitologija)|Kovo]] žynys. Dangeručio centrinė pilis buvo ant [[senasis Daugėliškis|Senojo Daugėliškio]] piliakalnio. Narbutas mini, kad žynys nelaisvėje persivėręs kalaviju, o lietuviai atgavę kalaviją jį paskyrę karo dievui bei nešdavosi į mūšius, kur jis lietuviams padėdavęs kovoje<ref name="Mitologijos enciklopedija, 2 tomas">Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 274 p.</ref>.
| |||