Hercegovina: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 013 pridėta baitų ,  prieš 10 metų
nėra keitimo aprašymo
 
== Geografija ir klimatas ==
TiksliąHercegovinos sienąistorinis regionas apima dabartinės Bosnijos ir Hercegovinos pietinį kampą, o taip pat dalį prisiglaudusių teritorijų dabartinėje Juodkalnijoje (taip vadinama '''Senoji Hercegovina'''). Senoji riba tarp Hercegovinos ir Bosnijosistorinės Juodkalnijos ([[Duklia (regionas)|Duklios regiono]]) ėjo ties [[Kotoro įlanka]]. Tikslią šiaurinę ribą su [[Bosnija]] nustatyti sunku, kadangi šios sritys dabar nesudaro atskirų politinių vienetų. Teritorija aplink Livną (''Livno'') osmanų laikais priklausė ne tuometiniam Hercegovinos sandžakui, bet Bosnijai, kas iki šiol atsispindi katalikų vyskupysčių ribose. Geografiniu požiūriu, sieną būtų galima brėžti per vandenskyros liniją tarp [[Dunojus|Dunojaus]] intakų ir [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]] intakų (šiuo atveju Livnas patenka į Hercegoviną).
Hercegovina yra kalnuotas kraštas. Faktiškai ji yra išsidėsčiusi Dinarų kalnuose, išskyrus [[Neretva|Neretvos upės]] slėnį. Būdingi karstiniai kraštovaizdžiai su panašiomis į oazes derlingomis žemumomis. Žiemos Hercegovinoje švelnios, skirtingai nuo Bosnijos, Mostare sninga retai.
 
Seniausiais laikais regionui priklausė ir [[Adrijos jūra|Adrijos]] pajūris, tačiau nuo XIII a. pajūryje viešpatavo [[Jūrinė Venecija]] ir [[Ragūzos respublika]], vėliau - [[Kroatija]]. Nuo 1699 m. siauras priėjimas prie jūros ties [[Neumas|Neumo]] miestu buvo atiduotas [[Osmanų imperija]]i, o vėliau paveldėtas Bosnijos ir Hercegovinos.
Tikslią sieną tarp Hercegovinos ir Bosnijos nustatyti sunku, kadangi šios sritys dabar nesudaro atskirų politinių vienetų. Teritorija aplink Livną (''Livno'') osmanų laikais priklausė ne tuometiniam Hercegovinos sandžakui, bet Bosnijai, kas iki šiol atsispindi katalikų vyskupysčių ribose. Geografiniu požiūriu, sieną būtų galima brėžti per vandenskyros liniją tarp [[Dunojus|Dunojaus]] intakų ir [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]] intakų (šiuo atveju Livnas patenka į Hercegoviną).
 
Hercegovina yra kalnuotas kraštas. Faktiškai ji yra išsidėsčiusi Dinarų kalnuose, išskyrus [[Neretva|Neretvos upės]] slėnį. Būdingi karstiniai kraštovaizdžiai su panašiomis į oazes derlingomis žemumomis. Žiemos Hercegovinoje švelnios, skirtingai nuo Bosnijos, Mostare sninga retai.
 
== Miestai ==
 
=== Zahumlė ir Travunija ===
{{main|Zahumljė|Travunija}}
Kaip atskiras regionas Hercegovina ėmė formuotis tada, kai šioje vietoje serbų gentys sukūrė [[Zahumlės kunigaikštystė|Zahumlės]] ir [[Travunijos kunigaikštystė|Travunijos]] kunigaikštystes (jų riba ėjo ties [[Dubrovnikas|Dubrovniku]]). Jas valdė kunigaikščiai, tituluojami županais. Šios kunigaikštystės egzistavonepriklausomybę turėjo su pertrūkiais, kartais priklausydamos Bizantijai[[Bizantija]]i, [[Duklia]]i, [[Bosnijos kunigaikštystė|Bosnijai]] ir [[RaškaRaškos valstybė|Raškai]]i. Vakarinė Hercegovinos dalis tuo metu priklausė Kroatijos karalystei.
 
=== Serbijos ir Bosnijos priklausomybėje ===
XII a., gretimą Rašką valdant [[Nemaničiai|Nemaničių]] dinastijai, Travunija ir Zahumlė galutinai aneksuotos šios valstybės, kuri ilgainiui peraugo į [[Serbijos imperija|Serbijos imperiją]].
 
Nuo XIII a. pr. Hercegovinos pajūryje įsitvirtino [[Venecijos Respublika]] (1205–1358), o vėliau - [[Ragūzos respublika]] (1358–1808). Tokiu būdu regionas atskirtas nuo pajūrio, čia įsitvirtino etniniai veneciečiai, vėliau - [[kroatai]].
Nuo [[1320]] m., Serbijos imperijai nusilpus, jos šiaurinės dalys atsiskyrė kaip [[Bosnijos karalystė]]. Nuo tada Hercegovinos regionas buvo jos sudėtine dalimi. 1355-1373 m. čia egzistavo [[Humo kunigaikštystė]], vėliau atitekusi [[Serbijos despotatas|Serbijos despotatui]], o 1448–1483 m. ji buvo valdoma kaip [[Hercegovinos kunigaikštystė]]. [[1448]] m. [[sausio 20]] d. Frydrichui III siųstame dokumente [[Stjepanas Vukčičius]] Kosača save vadino Šventojo Savos hercogu, Hum ir Primorjės valdovu ir Bosnijos karalystės didžiuoju kunigaikščiu (''Herzog'' vokiškai - kunigaikštis), dėl to šios žemės pradėtos vadinti „hercogo“ žemėmis arba Hercegovina.
 
Nuo [[1320]] m., Serbijos imperijai nusilpussilpstant, jos šiaurinės dalys atsiskyrė kaip [[Bosnijos karalystė]]. Nuo tada Hercegovinos regionas buvo jos sudėtine dalimi. 1355-1373 m. čia egzistavo [[Humo kunigaikštystė]], vėliau atitekusi [[Serbijos despotatas|Serbijos despotatui]], o 1448–1483 m. ji buvo valdoma kaip [[Hercegovinos kunigaikštystė]]. [[1448]] m. [[sausio 20]] d. Frydrichui III siųstame dokumente [[Stjepanas Vukčičius]] Kosača save vadino Šventojo Savos hercogu, HumHumo ir Primorjės valdovu ir, Bosnijos karalystės didžiuoju kunigaikščiu (''Herzog'' vokiškai - kunigaikštis), dėl to šios žemės pradėtos vadinti „hercogo“ žemėmis arba Hercegovina.
 
=== Osmanų priklausomybėje ===
{{main|Hercegovinos sandžakas}}
[[1482]] m. Hercegoviną nugalėjo osmanai, kurių kariuomenei vadovavo paties hercogo sūnus Achmedas Hercegovičius, priėmęs islamą.
[[1482]] m. Hercegoviną nugalėjo osmanai, kurių kariuomenei vadovavo paties hercogo sūnus Achmedas Hercegovičius, priėmęs islamą. Osmanai sukūrė Hercegovinos (turkiškai ''Hersek'') [[sandžakas|sandžaką]] (turkiškai - provincija) su sostine [[Mostaras|Mostare]], kuris įėjo į Bosnijos [[pašalukas|pašaluką]]. [[Mostaras]] ir [[Stolacas]] vaidino svarbų vaidmenį prekyboje tarp [[Dubrovnikas|Dubrovniko]] (Ragūzos respublikos) ir šalies gilumos. [[1853]] m. šalies pavadinimas pakeistas į Bosniją ir Hercegoviną.
 
Hercegovina išbuvo osmanų rankose mažiau nei keturis šimtmečius, kas labai stipriai pakeitė krašto kultūrą, religiją. Nepaisant Osmanų pastangų islamizuoti kraštą, didelė dalis gyventojų išlaikė [[stačiatikybė|stačiatikybę]] (pietų Hercegovina]]) ir [[katalikybė|katalikybę]] (vakarų Hercegovina).
Osmanai sukūrė Hercegovinos (turkiškai ''Hersek'') [[sandžakas|sandžaką]] (turkiškai - provincija) su sostine [[Mostaras|Mostare]], kuris įėjo į Bosnijos [[pašalukas|pašaluką]]. [[Mostaras]] ir [[Stolacas]] vaidino svarbų vaidmenį prekyboje tarp [[Dubrovnikas|Dubrovniko]] ir šalies gilumos. [[1853]] m. šalies pavadinimas pakeistas į Bosniją ir Hercegoviną.
 
[[1853]] m. šalies pavadinimas pakeistas į Bosniją ir Hercegoviną.
Hercegovina išbuvo osmanų rankose mažiau nei keturis šimtmečius.
 
=== Austrijos priklausomybėje ===
{{main|Bosnija-Hercegovina (Habsburgai)}}
[[1878]] m. Hercegoviną, kartu su Bosnija, okupavo [[Austrija-Vengrija]]. Tai sukėlė bosnių ir serbų gyventojų pasipriešinimą, kuris truko iki [[1882]] m.
Pagal Berlyno kongresą [[1878]] m. didžiojiistorinė HercegovinosHercegovina dalisbuvo kaippadalinta: didžioji Bosnijos-Hercegovinos dalis atiteko austrų[[Austrija-vengrų valdymuiVengrija|Austrijai-Vengrijai]], o rytinė dalis - Juodkalnijai (ši dalis - CrnogorskaSenoji Hercegovina - jai priklauso iki šiol priklauso [[Juodkalnija]]i).
 
Austrijoje-Vengrijoje Hercegovina tapo Bosnijos-Hercegovinos administracinio vieneto dalimi (kaip Mostaro rajonas, vienas iš 6). Austrų valdymas sukėlė bosnių ir serbų gyventojų pasipriešinimą, kuris truko iki [[1882]] m. Austrai siekė sukurti bosnų naciją, kuriame nebūtų teikiamas dėmesys religijai. Tuo tarpu [[Serbija]], [[Juodkalnija]], [[Kroatija]] propagavo pietinių slavų nacijos idėją.
Pagal Berlyno kongresą [[1878]] m. didžioji Hercegovinos dalis kaip Bosnijos-Hercegovinos dalis atiteko austrų-vengrų valdymui, o rytinė dalis - Juodkalnijai (ši dalis - Crnogorska Hercegovina - iki šiol priklauso [[Juodkalnija]]i).
 
=== XX a. ===
[[1918]] m. Hercegovina tapo [[Jugoslavijos karalystė]]s dalimi ir buvo valdoma kaip [[Pajūrio banovina]].
 
Prasidėjus II pasauliniam karui, [[1941]] m. regionas okupuotas Vokietijos kariuomenės, o 1941 04 10-1945 05 06 buvo [[Nepriklausoma Kroatijos valstybė|Nepriklausomos Kroatijos]] dalimi. Vėliau sukurtoje socialistinėje [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]] regionas priklausė Bosnijos ir Hercegovinos Socialistinei Respublikai, kuri 1992 m. paskelbė nepriklausomybę.
[[1918]] m. Hercegovina tapo [[Jugoslavijos karalystė]]s dalimi.
 
[[1941]] m. okupuota Vokietijos kariuomenės. 1941 04 10-1945 05 06 nepriklausomos Kroatijos dalis.
 
Balkanų konflikto metu Hercegovina buvo vienas iš pagrindinių karo veiksmų teatrų. Iš čia 1991 m. buvo apšaudomas Dubrovnikas. 1992 m., kai kilo karas ir Bosnijoje, čia prasidėjo kruvini susidūrimai, iš pradžių tarp serbų iš vienos pusės ir bosnių bei kroatų iš kitos pusės. Vėliau, kai kroatų nacionalistai paskelbė Herceg-Bosna respubliką, prasidėjo kovos ir tarp kraotųkroatų suir bosniaisbosnių (musulmonaismusulmonų). Šių kovų metu, pvz., Stolac miestas praktiškai buvo sulygintas su žeme ir vykdomi „etniniai valymai“. Mostaras buvo padalintas į bosnių rytinę ir kroatų vakarinę dalis. Ryšys tarp šių dalių buvo visiškai nutrauktas. Tik 2004 metų pradžioje Paddy Ashdowns spaudimo dėka priimti sprendimai miestą vėl padaryti vieningu valdymo vienetu, turinčiu ypatingą statusą ir griežtas saugumo sąlygas.
 
Šiuo metu Hercegovina politiškai yra padalinta į tris dalis: rytinė dalis aplink Trebinje priklauso Serbų respublikai (Republika Srpska). Vakarinė, centrinė ir šiaurinė dalis priklauso Bosnijos-Hercegovinos federacijai, ir yra padalinta į kroatų kantoną Vakarų Hercegoviną (Zapadno-hercegovački kanton) ir šiaurėje bei centrinėje dalyje esantį dvitautį (bosnių ir kroatų) kantoną Hercegovina-Neretva (''Hercegovačko-neretvanski kanton'').
32 779

pakeitimai