19:05, 9 gruodžio 2009 versija taisyti Pakajus (aptarimas \| indėlis) 17 828 keitimai cat. ← Prieš tai darytas keitimas		12:55, 3 rugsėjo 2010 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 672 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Petras Jakštas''' ([[1899]] m. [[spalio 30]] d. [[Stramiliai\|Stramiliuose]], [[Panemunėlio valsčius]] – [[1988]] m. [[lapkričio 14]] d.) – švietėjas, [[bibliofilas]], [[Mažoji Lietuva\|Mažosios Lietuvos]] istorijos tyrėjas, [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė\|Lietuvos kariuomenės]]s karininkas (majoras), XXVII knygos mėgėjų draugijos narys. == ~~Biografijos faktai~~Biografija == Gimė ~~[[Rokiškio rajonas\|Rokiškio rajono]] Stramilių kaime, [[Panemunėlis\|Panemunėlio]] valsčiuje,~~ ūkininko šeimoje. Mokėsi Rokiškio valdinėje mokykloje~~, o~~. [[1914]] m. tėvai jį išleido į [[Sankt Peterburgas\|Peterburgą]], kur iki [[1918]] m. mokėsi Šv. Kotrynos gimnazijoje. Baigęs šešias klases, grįžo į [[Lietuva\|Lietuvą]].▼ Norėdamas įgyti aukštesnį išsilavinimą, [[1920]] m. įstojo į ~~Lietuvos~~[[KKM\|Kauno karo mokyklą]], ją baigė ir buvo paskirtas į 7-ąjį pėstininkų pulką, suteikiant jam pėstininkų leitenanto laipsnį. P. Jakštas neapsiribojo žiniomis, įgytomis Karo mokykloje. Atlikdamas karinę tarnybą [[Klaipėda\|Klaipėdoje]] baigė suaugusiųjų gimnazijos kursus, perkeltas į [[Kaunas\|Kauną]], įstojo mokytis į [[Vytauto Didžiojo universitetas\|Vytauto Didžiojo universiteto]] Humanitarinių mokslų fakultetą. Universitete studijavo nuo [[1927]] iki [[1932]] m. pavasario semestro.▼ ▲Gimė [[Rokiškio rajonas\|Rokiškio rajono]] Stramilių kaime, [[Panemunėlis\|Panemunėlio]] valsčiuje, ūkininko šeimoje. Mokėsi Rokiškio valdinėje mokykloje, o [[1914]] m. tėvai jį išleido į [[Sankt Peterburgas\|Peterburgą]], kur iki [[1918]] m. mokėsi Šv. Kotrynos gimnazijoje. Baigęs šešias klases, grįžo į [[Lietuva\|Lietuvą]]. Kaip Kauno karo mokyklos auklėtinis ir Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo karininkas buvo atsakingas už švietimą, spaudą ir karių kapų rūpinimąsi. P. Jakštas tiesiogiai dalyvavo kuriant žuvusiųjų lietuvių karių memorialą [[Červonka\|Červonkoje]] ([[Latvija]]) ir Nežinomo kareivio kapą Kaune. ▲Norėdamas įgyti aukštesnį išsilavinimą, [[1920]] m. įstojo į Lietuvos karo mokyklą, ją baigė ir buvo paskirtas į 7-ąjį pėstininkų pulką, suteikiant jam pėstininkų leitenanto laipsnį. P. Jakštas neapsiribojo žiniomis, įgytomis Karo mokykloje. Atlikdamas karinę tarnybą [[Klaipėda\|Klaipėdoje]] baigė suaugusiųjų gimnazijos kursus, perkeltas į [[Kaunas\|Kauną]], įstojo mokytis į [[Vytauto Didžiojo universitetas\|Vytauto Didžiojo universiteto]] Humanitarinių mokslų fakultetą. Universitete studijavo nuo [[1927]] iki [[1932]] m. pavasario semestro. Kaip Kauno karo mokyklos auklėtinis ir Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo karininkas prieškario Lietuvoje jis buvo atsakingas už švietimą, spaudą ir karių kapų rūpinimąsi. P. Jakštas tiesiogiai dalyvavo kuriant žuvusiųjų lietuvių karių memorialą Červonkoje ([[Latvija]]) ir Nežinomo kareivio kapą Kaune. [[1941]] m. paleistas į atsargą, dirbo [[Lietuvos mokslų akademija\|Lietuvos MA]] lietuvių kalbos sekretoriumi. Slėpdamasis nuo [[bolševikai\|bolševikų]] represijų, [[1944]]–[[1955]] m. gyveno nelegaliai, slapstėsi [[Ryga\|Rygoje]]. 1955 m. legalizavęsis įsikūrė [[Šilutė]]je ir ten gyveno iki pat mirties. == Mokslinė veikla == Universitete įgytas istorijos, kalbų, bibliografijos ir kitas žinias pritaikė praktikoje: nuo vaikystės rinko [[knyga]]s, kaupė asmeninę biblioteką, kariuomenėje dirbo spaudos ir švietimo srityje, redagavo „Karį“, bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose: „Žvaigždutė“, „Ateities spinduliai“ ir kt. Buvo XXVII knygos mėgėjų draugijos narys nuo pat jos įkūrimo. Savo asmeninėje bibliotekoje prieškariu buvo sukaupęs daugiau kaip 6500 knygų, bet 1945 m. valdžios įsakymu visos knygos buvo sudegintos. Pokariu pradėta kaupti antroji biblioteka turėjo 6700 knygų. Vertingiausia bibliofilo bibliotekos dalis laikoma [[Vilniaus universitetas\|Vilniaus universiteto]] bibliotekoje. Po [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrojo pasaulinio karo]] ~~P. Jakštas~~ parašė apie 20 reikšmingesnių kraštotyros ir knygotyros darbų, iš kurių tik dalis publikuota (pvz., knyga „Senoji Šilutė“ išleista [[1994]] m.). Prieš karą jis buvo Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo švietimo skyriaus karininkas ir visos Lietuvos vaikų numylėtinis. ~~Jis ypač~~Ypač buvo vertinamas dėl švietėjiškų ekskursijų organizavimo ir vaikų globos. Vaikus ir save vadino ''Prieteliumi'', taip ir straipsnius spaudoje pasirašydavęs. Šilutėje dirbo kelių valdyboje, visą laisvalaikį skirdamas knygai ir kraštotyrai. Svetingai sutikdavo visus atvykstančius pažinti Pajūrio krašto ir buvo nepakartojamas ekskursijų vadovas. Būdamas pats [[aukštaitija\|aukštaitis]], pamilo šį kraštą, gebėjo suprasti „šišioniškių“ būdą ir gyvenimo nuostatas. P. Jakštas išties daug nuveikė, kad šio regiono istorinė praeitis būtų įamžinta straipsniuose, kraštotyros darbuose, plačiau atsispindėtų muziejaus ekspozicijoje. Jo žinių reikėdavo mokslininkams, o ir paties kraštotyrininko darbai neabejotinai buvo mokslinio lygio. == ~~Įamžinimas~~Atminimo įamžinimas == [[2004]] m. ant P. Jakšto gimtojo namo sienos atidengta atminimo lenta, taip pat viena gatvė [[Rokiškis\|Rokiškyje]] pavadinta Petro Jakšto vardu.▼ == Literatūra == ▲[[2004]] m. ant P. Jakšto gimtojo namo sienos atidengta atminimo lenta, taip pat viena gatvė [[Rokiškis\|Rokiškyje]] pavadinta Petro Jakšto vardu. * Majoras Petras Jakštas: karininkas, tyrėjas, žurnalistas, bibliofilas: bibliografijos rodyklė - V.: Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2004. - 100 p. - ISBN 9955-423-29-3 ~~[[Kategorija~~{{DEFAULTSORT:~~Lietuvos kraštotyrininkai\|~~Jakštas, Petras]]}} [[Kategorija:Lietuvos karininkai~~\|Jakštas, Petras~~]] [[Kategorija:Lietuvos ~~bibliofilai\|Jakštas, Petras~~kelininkai]] [[Kategorija:Lietuvos ~~kelininkai\|Jakštas, Petras~~kraštotyrininkai]] [[Kategorija:Lietuvos bibliofilai]]

Petras Jakštas: Skirtumas tarp puslapio versijų