Juodkalnijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: en:History of Montenegro; smulkūs taisymai |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{Vakarų Balkanų istorija}}
'''Juodkalnijos istorija''' - [[Juodkalnija|Juodkalnijos]] teritorijoje egzistavusių valstybių ir tautų istorija. Ji artimai susijusi su gretimų šalių - [[Serbija|Serbijos
Nuo krašto slavizacijos Juodkalnija didelę dalį laiko priklausė Serbijai. Jos savarankiško valstybingumo laikotarpiai buvo viduramžių [[Duklja|Dukljos karalystė]] (XI a.), [[Zetos kunigaikštystė]] (XIV-XV a.), [[Juodkalnijos kunigaikštystė]] (1878-1910) ir [[Juodkalnijos karalystė]] (1910-1916). Dabartinę nepriklausomybę Juodkalnija gavo [[2006]] m.
== Ilyrija ==
eilutė 33 ⟶ 35:
1355 m. mirus didžiausiam Serbijos imperijos valdovui [[Stefanas Dušanas|Stefanui Dušanui]], imperija ėmė byrėti. Ilgainiui čia susiformavo 6 atskiros valstybės, valdomos vietos dinastijų. Tuo pasinaudoję Zetoje į valdžią atėjo vietos didikai [[Balšičiai]], kurie iš pradžių valdė kaip imperijos vasalai, bet nuo 1360 m. - kaip visiškai nepriklausomi. Taip įkurta [[Zetos kunigaikštystė]]. Valdant Balšičiams, krašte galutinai įsitvirtino [[ortodoksai|ortodoksų]] tikėjimas.
[[1421]] m. mirdamas paskutinysis Balšičius [[Balša III]] paliko kunigaikštystę savo motinos broliui, [[Serbijos despotatas|Serbijos despotui]] Stefanui Lazarevičiui ir Zeta vėl pateko į Serbijos sudėtį. Kadangi despotai kovodami su Osmanais negalėjo skirti pakankamo dėmesio Juodkalnijai, [[1451]] m. čia įsigalėjo nauja vietinė dinastija - [[Crnojevičiai]], valdę iki [[1498]] m. Jiems valdant kraštas jau tapo žinomas kaip ''Montenegro'', kas, išvertus iš italų kalbos ir reiškia Juodkalnija. Crnojevičių valdos užėmė tik labai nedidelę dalį Juodkalnijos, ties sostine [[Cetinjė]].
Nuo 1420 m. Juodkalnijos pakrantėje įsigalėjo [[Venecijos respublika]], kuri vietos miestus valdė kaip dalį savo užjūrio kolonijų - [[Venecijos Albanija|Venecijos Albaniją]]. Ji teritorijas prie [[Kotoro įlanka|Kotoro įlankos]] išlaikė iki pat XVIII a.
== Osmanų imperijoje ==
[[vaizdas:Njegos.jpg|thumb|left|Petaras II, Juodkalnijos vladika]]
[[vaizdas:Flags, about 1800.gif|thumb|100px|Juodkalnijos vladikų vėliavos XIX a.]]
{{main|Osmanų imperija|Juodkalnijos vladikos}}
Paskutiniaisiais Crnojevičių valdymo metais Juodkalnija aktyviai kovojo su [[Osmanų imperija]], tačiau [[1496]] m. buvo įjungta į jos sudėtį. [[1514]] m. čia sukurtas administracinis vienetas Juodkalnijos [[sandžakas]]. Osmanai čia, kaip ir visuose Balkanuose, pradėjo savo politiką. Osmanų imperijos valdymas Balkanuose sukėlė masines krikščionių migracijas į šiaurę. Tuo metu serbai kolonizavo [[Voivodina|Voivodiną]], o [[albanai]] migravo į dabartinį [[Kosovas|Kosovą]] ir šiaurės [[Albanija|Albaniją]]. Pastaroji, sudariusi pietines teritorijas nuo [[Skutario ežeras|Skutario ežero]] su didžiausiu miestu [[Škoderis|Skodra]], iki XV a. buvo Juodkalnijos etninė teritorija. Stumiami albanų juodkalniečiai apgyvendino dalį šiauriau buvusios [[Hercegovina|Hercegovinos]], t.y. Juodkalnijos kultūrinis regionas "pasislinko" į šiaurę.
Iš karto po Juodkalnijos sandžako įkūrimo, Crnojevičių palikuonis Džuradžas V, nominalus kunigaikštis, [[1516]] m. pabėgo į Veneciją, palikdamas savo sostinę [[Cetinjė]] vietos vyskupui. Šis kalnuotame krašte aplink sostine gavo religinę autonomiją nuo osmanų ir įkūrė nedidelę teokratinę valstybę, valdoma vyskupų ([[vladikos|vladikų]]). Šis atvejis buvo vienintelis toks Balkanuose. Juodkalnijos vyskupai pripažino Osmanų valdžią, tačiau tvarkėsi autonomiškai.
Nuo [[1696]] m. vladikų postas tapo paveldimas, ir čia įsitvirtino [[Petrovičių-Njegošų dinastija]] (''Петровић-Његош''). Kadangi vyskupai negalėjo tuoktis, linijos perdavimas vykdavo iš dėdės sūnėnui. Vienas žymiausių vladikų buvo [[Petaras II]] (1813-1851), kurio reformos paruošė šalį sekuliarizacijai.
== Nepriklausoma Juodkalnija ==
[[vaizdas:Montenegro territory expanded (1830-1944).png|thumb|Juodkalnijos teritorijų augimas]]
[[vaizdas:Proclamation of the Kingdom of Montenegro.jpg|thumb|left|Nikola I Juodkalniją paskelbiant karalyste]]
{{main|Juodkalnijos kunigaikštystė|Juodkalnijos karalystė}}
Ilgas [[Nikola I]], Danilo II įpėdinio, valdymas (1860–1918) žymėjo valstybės nepriklausomybės laikotarpį. Šalis sparčiai modernizavosi, 1905 m. išleista konstitucija. Sėkmingai sprendžiamos problemos leido [[1910]] m.
Šiuo nepriklausomybės laikotarpiu Juodkalnija nevaldė tik [[Kotoras|Kotoro]]. Šis iki XVIII a. buvo Venecijos respublikos dalis, vėliau atiteko [[Prancūzija]]i, o galiausiai buvo valdomas [[Austrija-Vengrija|Austro-Vengrijos]].
== Jugoslavijoje ==
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], nepaisant juodkalniečių karinio pasipriešinimo, [[1916]] m. valstybę okupavo [[Austrija-Vengrija]],
Šioje karalystėje, dar vadinamoje Pirmąja Jugoslavija, Juodkalnija sudarė administracinį vienetą [[Zetos banovina|Zetos banoviną]]. Jai sugrąžintas Kotoro regionas. Karalystėje viepatavo [[serbai]] siekę įdiegti didžiaserbiškumo idėjas, kas kėlė kitų valstybės tautų pasipriešinimą.
[[vaizdas:SFRYugoslaviaNumbered.png|thumb|Juodkalnijos Socialistinė Respublika (Nr. 4) Jugoslavijoje]]
Juodkalniečių separatistinės nuotaikos dar labiau išaugo per Antrąjį pasaulinį karą. Kraštą okupavus [[Italija]]i, čia sukurta fašistinė [[Nepriklausoma Juodkalnijos valstybė]] (1941–1944), realiai Italijos protektoratas.
Po karo Juodkalnija tapo socialistinės [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] dalimi. Kadangi Jugoslavija buvo federacija, čia suformuota atskira [[Juodkalnijos Socialistinė Respublika]], nustatytos dabartinės jos sienos. Per karus nukentėjusi Juodkalnija gavo didelę Jugoslavijos vyriausybės paramą prikeliant šalies ūkį, čia pradėtas vystyti turizmas.
Jugoslavijai skylant, atsižvelgiant į referendumo rezultatus, [[1992]] m. Juodkalnija liko jos sudėtyje kartu su Serbija ir be Serbijos buvo vienintelė resublika, likusi Jugoslavijos sudėtyje. Vėliau šis junginys pervardintas [[Serbija ir Juodkalnija]]. Juodkalniečiai aktyviai dalyvavo Serbijos karuose prieš Bosniją ir Kroatiją.
== Nepriklausomybė ==
Nuo 1997 m. įtampa tarp Serbijos ir Juodkalnijos didėjo, ėmė skirtis politinės kryptys, o Juodkalnijos politikai palaipsniui nebepalaikė Serbijos [[Slobodanas Miloševičius|Miloševičiaus]] linijos. Tai lėmė, kad abiejų sudėtinių dalių santykiai virto į palaidą sąjungą, užtvirtintą [[2003]] m.
Tačiau didėjant įtampai tarp abiejų sudėtinių dalių, 2006 m. birželio 3 d. Juodkalnijos [[parlamentas]] paskelbė [[respublika|respublikos]] nepriklausomybę, įteisindamas 2006 m. gegužės 21 d. vykusio [[referendumas|referendumo]] dėl atsiskyrimo nuo [[Serbija ir Juodkalnija|Serbijos ir Juodkalnijos]] rezultatus.▼
▲
[[Kategorija:Juodkalnijos istorija| ]]
| |||