Hercegovina: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Keičiama: ro:Herțegovina |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{Regionasd
| Spalva = red
| Tipas = Balkanų istorinis regionas
| Pavadinimas = Herecegovina (Херцеговина)
| Foto = Hercegovacko Neretvanski kanton.jpg
| Šalis = [[Bosnija ir Hercegovina]]
| Vėliava =
| Tauta = [[serbai]], [[kroatai]], [[bosniai]]
| Kalba =
| Valstybės = [[Zahumlje]] ir [[Travunijos kunigaikštystė|Travunija]]<br>[[Humo kunigaikštystė|Humas]] (1355-1373)<br>[[Hercegovinos kunigaikštystė|Hercegovina]] (1448–1483)
| Miestai = [[Mostaras]]
| Žemėlapis = Hercegovina.svg
| Sąrašas =
}}
'''Hercegovina''' arba '''Hercogovina''' (bosn. k. ''Херцеговина'' arba ''Hercegovina'') yra istorinis regionas Dinarų Alpėse, sudarantis pietinę [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijos ir Hercegovinos]] (''Bosna i Hercegovina'') valstybės dalį. Pavadinimas kilęs nuo „hercogo“ arba „hercogystės“. Didžiausias miestas ir regiono centras – [[Mostaras]], liūdnai pagarsėjęs po to, kai kroatų nacionalistai Bosnijos ir Hercegovinos pilietinio karo metu susprogdino garsųjį Osmanų laikų tiltą.
eilutė 6 ⟶ 19:
== Geografija ir klimatas ==
Hercegovina yra kalnuotas kraštas. Faktiškai ji yra išsidėsčiusi Dinarų kalnuose, išskyrus [[Neretva|Neretvos upės]] slėnį. Būdingi karstiniai kraštovaizdžiai su panašiomis į oazes derlingomis žemumomis. Žiemos Hercegovinoje švelnios, skirtingai nuo Bosnijos, Mostare sninga retai.
eilutė 30 ⟶ 41:
XII a., gretimą Rašką valdant [[Nemaničiai|Nemaničių]] dinastijai, Travunija ir Zahumlė galutinai aneksuotos šios valstybės, kuri ilgainiui peraugo į [[Serbijos imperija|Serbijos imperiją]].
Nuo [[1320]] m., Serbijos imperijai nusilpus, jos šiaurinės dalys atsiskyrė kaip [[Bosnijos karalystė]]. Nuo tada Hercegovinos regionas buvo jos sudėtine dalimi. 1355-1373 m. čia egzistavo [[Humo kunigaikštystė]], vėliau atitekusi [[Serbijos despotatas|Serbijos despotatui]], o 1448–1483 m. ji buvo valdoma kaip [[Hercegovinos kunigaikštystė]]. [[1448]] m. [[sausio 20]] d. Frydrichui III siųstame dokumente [[Stjepanas Vukčičius]] Kosača save vadino Šventojo Savos hercogu, Hum ir Primorjės valdovu ir Bosnijos karalystės didžiuoju kunigaikščiu (''Herzog'' vokiškai - kunigaikštis), dėl to šios žemės pradėtos vadinti „hercogo“ žemėmis arba Hercegovina.
=== Osmanų priklausomybėje ===
[[1482]] m. Hercegoviną nugalėjo osmanai, kurių kariuomenei vadovavo paties hercogo sūnus Achmedas Hercegovičius, priėmęs islamą.
eilutė 43 ⟶ 51:
=== Austrijos priklausomybėje ===
[[1878]] m. Hercegoviną, kartu su Bosnija, okupavo [[Austrija-Vengrija]]. Tai sukėlė bosnių ir serbų gyventojų pasipriešinimą, kuris truko iki [[1882]] m.
| |||