Liubeko teisė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pridėta kategorija "Liubekas" (naudojant HotCat) |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Liubeko teisė''' − [[miestų teisė]]s atmaina, susiformavusi [[XII amžius|XII]]–[[XIII amžius|XIII]] a. [[Liubekas|Liubeke]] po to, kai jis 1226 m. tapo laisvuoju miestu. Liubeko teisė reiškia [[savivalda|savivaldos]] suteikimą [[miestas|miestui]]. Liubeko teisė keitė asmeninį [[monarchas|monarchų]] valdymą ar vietinių [[kunigaikštis|kunigaikščių]] valdymą atsiradusį dar [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] laikais.
Liubeko teisė buvo perimta dar apie 100 miestų [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] regione. Privilegijos sudarė vokiečių pirkliams ir amatininkams feodaliniuose teisiniuose santykiuose išimtinį statusą, palankų [[prekyba|prekybos]] ir [[amatai|amatų]] plėtotei. XIII a. Liubeko teises turėję miestai sudarė galingą prekybos bendriją - [[Hanza|Hanzos Lygą]], kurios centras buvo Liubeke. Oficialaus Liubeko teisės kodekso nebuvo iki 1586 m., kai
Lietuvoje Liubeko teisė buvo įvesta [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] įkurtoje [[Klaipėda|Klaipėdoje]] 1258 m.
Eilutė 7:
==Pagrindiniai principai==
Pagal Liubeko teisę miestas turėjo būti valdomas tarybos ({{De|Rat}}), kurią sudarė 20 tarybos narių ({{De|Ratherrn}}). Jie nebuvo renkami miestiečių, tačiau naujus narius skyrė iš miesto prekybos [[Gildija|gildijų]], stengdamiesi, kad gildijos būtų tinkamai atstovaujamos taryboje. Tarybos nariai paprastai tarnavo 2 metus, tačiau taryba galėjo prašyti tarybos nario pasilikti tarnyboje ilgiau.
== Nuorodos ==
|