Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 2:
{{ltbaz|Karmelitu baznycia 2007-04-12.jpg|Kauno|Kauno I|Kauno miestas|Kaunas|Gedimino g. 1|mūras|[[1685]] m.|barokas}}
'''Kauno Šv. Kryžiaus''' ('''Karmelitų''') '''bažnyčia''' yra [[Kaunas|Kaune]], [[Nemunas|Nemuno]] dešiniajame krante. Nukreipta rytų-vakarų kryptimi. Vėlyvojo [[barokas|baroko]] stiliaus, turi ir [[renesansas|renesanso]] bruožų. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.
== Istorija ==
Žemės savininkė Darata Navobė [[1510]] m. skyrė lėšų, už kurias buvo pastatyta medinė [[koplyčia]], dovanojo žemės sklypą, keletą trobesių ir mūrinį namą Kaune. Koplyčią ji perleido dvasinei vyresnybei, parūpino liturginių reikmenų. Kunigo Kazimiero Jodkevičiaus rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia, kurią [[1685]] m. [[liepos 23]] d. pašventino klebonas Kazimieras Žodkevičius. Ją [[1690]] m. konsekravo vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis. Švedijos ir Rusijos kariuomenės [[1710]]–[[1711]] m. nuniokojo bažnyčią, sunaikino daug jos turto.▼
▲Žemės savininkė [[Darata Navobė]] [[1510]] m. skyrė lėšų, už kurias buvo pastatyta medinė [[koplyčia]], dovanojo žemės sklypą, keletą trobesių ir mūrinį namą Kaune. Koplyčią ji perleido dvasinei vyresnybei (priklausė [[Kauno katedra]]i), parūpino liturginių reikmenų. XVII a. įsteigta parapija. Kunigo [[Kazimieras Jodkevičius|Kazimiero Jodkevičiaus]] rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia, kurią [[1685]] m. [[liepos 23]] d. pašventino klebonas [[Kazimieras Žodkevičius]]. Ją [[
Basieji karmelitai Kaune [[1707]] m. pirko sklypą su mūriniu namu. Jiems [[1716]] m. dovanotas Kačiūniškių palivarkas su Biliūnų ir Būdos kaimais. Po [[1717]] m. pastatyta mūrinė Šv. Elijo bažnyčia ir medinis vienuolynas. Nuo [[1772]] m. karmelitai administravo 2 bažnyčias.▼
▲Basieji karmelitai Kaune [[
[[1794]] m. Šv. Elijo bažnyčia paversta kariuomenės cerkve. Vėliau ji nenaudojama sugriuvo. Mūrinis 2 aukštų vienuolynas pastatytas po [[1782]] m. Šv. Kryžiaus bažnyčia [[1812]] m. apiplėšta ir nuniokota, pagrobti sidabriniai liturginiai reikmenys.
eilutė 13 ⟶ 14:
[[1826]] m. vienuolyne įrengta karo ligoninė. [[1837]] m. valdžia vienuolius iškeldino. [[1845]] m. uždarius vienuolyną, bažnyčia atiteko karo ligoninei. Bažnyčioje [[1852]] m. įrengtas karo vežimų sandėlis. [[1855]] m. parengtas projektas perstatyti į ligoninės cerkvę, bet jam įgyvendinti lėšų neskirta.
[[1880]] m. bažnyčią pavertus kariniu sandėliu sugriauti 3 altoriai, sunaikinti 6 barokiniai altoriai,sakykla, iškirstos naujos durys.
[[1921]] m. „Pavasario“ sąjungos karmelitų kuopa įsteigė [[pavasarininkai|pavasarininkų]] progimnaziją ([[1922]] m. perduota Centro valdybai).
[[Vaizdas:Karmelitu baznycia 2006-06-24.jpg|thumb|200px]]▼
== Architektūra ==
▲[[Vaizdas:Karmelitu baznycia 2006-06-24.jpg|thumb|200px]]
Bažnyčia vėlyvojo [[barokas|baroko]] stiliaus (turi ir [[renesansas|renesanso]] bruožų), kryžminio plano, dvibokštė, vienanavė. Navos ir transepto sandūroje yra žemas kupolas.▼
▲Bažnyčia vėlyvojo [[barokas|baroko]] stiliaus (turi ir [[renesansas|renesanso]] bruožų), kryžminio plano, dvibokštė, vienanavė. Navos ir transepto sandūroje yra žemas kupolas. Tarp bokštų ir transepto sparnų yra po vieną uždarą ir žemą koplyčią (pristatytos [[1773]] m.), abipus aukštos presbiterijos – po vieną zakristiją.
Šv. Kryžiaus bažnyčios ir karmelitų vienuolyno ansamblis įrašytas į Kultūros paveldo objektų registrą. <ref>http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1128</ref>
| |||