Raguva: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
DrJuozas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
CD (aptarimas | indėlis)
Eilutė 26:
[[Vaizdas:Raguvos jaunimas.jpg|thumb|left|Raguvos jaunimas XX a. pradžioje]]
 
Rašytiniuose šaltiniuose Raguvos vardas pirmą kartą paminėtas [[1501]] m. [[Vilkmergė]]s vietininko Boriso Semenavičiaus prašyme Ldk [[Aleksandras Jogailaitis|Aleksandrui]]. [[1501]] m. [[liepos 22]] d. Aleksandro dovanojimo raštu Raguva ir jos[[Raguvos dvaras]] buvo atiduota B. Semenavičiui. [[1586]] m. dokumentuose jau minimas Raguvos miestelis, [[1610]] m. [[balandžio 7]] d. dvaro inventoriuje – Šv. Jono bažnyčia ir priešais dvaro vartus buvusi sena cerkvė. [[1740]] m. [[gruodžio 12]] d. Raguvai suteikta turgaus (penktadieniais ir sekmadieniais) ir prekymečių privilegija. XVI a. Raguvą valdė kunigaikščiai [[Žilinskiai]] (kitur – Zilinskiai), XVII a. – [[Oginskiai]], XVIII a. (iki [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimo]]) – [[Straševičiai]]. Prekymečiai garsėjo plačiai, čia atvykdavo pirkliai net iš [[Ryga|Rygos]].
 
XIX a. miestelyje gyveno ne tik [[lietuviai]], bet ir [[žydai]], [[rusai]]. Raguvos istorijoje galima rasti [[1831]] ir [[1863]]–[[1864]] metų sukilimų, [[1905]]–[[1907]] m. įvykių, Nepriklausomybės kovų puslapių, daugelį iškilių asmenybių: knygnešių, mokslininkų, dailininkų, poetų, kunigų, visuomenininkų. [[1863]] m. ties Raguva sukilimo veiklą pradėjo [[Zigmantas Sierakauskas]]. Nuo XVII a. Raguvoje apsigyveno [[Žydai|žydų]], šiek tiek [[Karaimai|karaimų]], nuo XIX a. – rusų [[sentikiai|sentikių]], kurie [[1840]] m. įkūrė savo parapiją. [[1867]] m. [[Kritižis|Kritižyje]] pastatyti mediniai [[maldos namai|sentikių maldos namai]], [[1875]] m. – mūrinė [[stačiatikiai|stačiatikių]] cerkvė. XIX a. mena Šv. Agotos (prie miestelio, kelių sankryžoje) ir Šv. Florijono (miestelio centre) medinės skulptūros, anot senųjų gyventojų, sergstinčios Raguvą nuo ugnies (tankiai apstatytas medinis miestelio centras daug kartų degė).