Raguva: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 26:
[[Vaizdas:Raguvos jaunimas.jpg|thumb|left|Raguvos jaunimas XX a. pradžioje]]
Rašytiniuose šaltiniuose Raguvos vardas pirmą kartą paminėtas [[1501]] m. [[Vilkmergė]]s vietininko Boriso Semenavičiaus prašyme Ldk [[Aleksandras Jogailaitis|Aleksandrui]]. [[1501]] m. [[liepos 22]] d. Aleksandro dovanojimo raštu Raguva ir
XIX a. miestelyje gyveno ne tik [[lietuviai]], bet ir [[žydai]], [[rusai]]. Raguvos istorijoje galima rasti [[1831]] ir [[1863]]–[[1864]] metų sukilimų, [[1905]]–[[1907]] m. įvykių, Nepriklausomybės kovų puslapių, daugelį iškilių asmenybių: knygnešių, mokslininkų, dailininkų, poetų, kunigų, visuomenininkų. [[1863]] m. ties Raguva sukilimo veiklą pradėjo [[Zigmantas Sierakauskas]]. Nuo XVII a. Raguvoje apsigyveno [[Žydai|žydų]], šiek tiek [[Karaimai|karaimų]], nuo XIX a. – rusų [[sentikiai|sentikių]], kurie [[1840]] m. įkūrė savo parapiją. [[1867]] m. [[Kritižis|Kritižyje]] pastatyti mediniai [[maldos namai|sentikių maldos namai]], [[1875]] m. – mūrinė [[stačiatikiai|stačiatikių]] cerkvė. XIX a. mena Šv. Agotos (prie miestelio, kelių sankryžoje) ir Šv. Florijono (miestelio centre) medinės skulptūros, anot senųjų gyventojų, sergstinčios Raguvą nuo ugnies (tankiai apstatytas medinis miestelio centras daug kartų degė).
|