Martynas Yčas (1885): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Susiliejančios nuorodos „Lietuvos politinis“ ir pan. + nuorodos į metų ir dienų straipsnius + smulkūs pataisymai.
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 6:
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1885|11|13}}
| gimimo vieta = [[Šimpeliškiai|Šimpeliškių sodžiuje]], [[Biržų rajonas|Biržų rajone]]
| mirties data = {{Mirė|1941|4|5|1885|11|13}}
| mirties vieta = [[Rio de Žaneiras|Rio]], de Žaneire[[Brazilija]]
| tautybė =
| sutuoktinis = Hypatija Yčienė
| tėvas =
| motina =
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla = teisininkas, politikas, valstybės ir visuomenės veikėjas
| veikla = žymus [[teisė|teisininkas]] ir politikas, [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės ir visuomenės veikėjas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos finansų, susisiekimo bei prekybos ir pramonės ministras, vienas pirmųjų Lietuvos [[bankas|bankininkystės]] ir [[pramonė]]s kūrėjų, publicistas, redaktorius, leidėjas, [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] ir [[VU|Vilniaus universiteto]] garbės daktaras.
| alma_mater = [[1911]] m. Tomsko universitetas
| sritis =
Eilutė 29:
 
== Biografija ==
 
Kai jam buvo penkeri, tėvas buvo priverstas emigruoti į [[JAV|Ameriką]], nes grėsė ištrėmimas į [[Sibiras|Sibirą]] už [[spaudos draudimas|draudžiamųjų lietuviškų raštų]] platinimą. Pradinį mokslą išėjo Biržų liaudies mokykloje. [[1900]] m. brolis [[Jonas Yčas]] nusivežė jį į [[Peterburgas|Peterburgą]], kuriame pats studijavo ir parengė stoti į gimnaziją. [[1903]] m. įstojo į Pernavos ([[Pernu]], [[Estija]]) gimnazijos trečiąją klasę. [[1906]] m. išvyko pas brolį Joną į [[Tomskas|Tomską]], metus mokėsi privačiai, o [[1907]] m. išlaikė abitūros egzaminus ir pradėjo studijuoti teisę Tomsko universitete. [[1911]] m. baigė studijas. Jo diplominis darbas „[[Evangelikai|Evangelikų]] bendruomenės atsiradimas ir organizacija Lietuvoje ir kunigo padėtis joje“ buvo įvertintas aukso medaliu, o autoriui pasiūlyta likti universitete ir rengtis profesūrai. Tačiau jis atvyko į [[Kaunas|Kauną]] ir pradėjo dirbti prisiekusiojo advokato [[Petras Leonas|Petro Leono]] padėjėju.
 
[[1912]] m. dvidešimt šešerių metų M.Yčas išrinktas [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] atstovu [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Rusijos IV Valstybės Dūmoje]]. Per visą kadenciją, gindamas lietuvių tautos reikalus plenariniuose posėdžiuose kalbėjo 26 kartus. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|pasauliniam karui]], naudodamasis Valstybės dūmos atstovo statusu, [[1914]] m. [[lapkričio 21]] d. Vilniuje įkūrė Lietuvių draugiją nukentėjusiems dėl karo šelpti, buvo išrinktas jos Centro komiteto pirmininku. Vokiečiams okupuojant Lietuvą, dalis draugijos Centro komiteto su M. Yču pasitraukė į Rusiją ir įsikūrė Peterburge. Rusijoje draugija įkūrė per 250 skyrių, kurie globojo daugiau kaip 100 000 pabėgėlių iš Lietuvos bei tremtinių, teikė jiems materialinę paramą, steigė mokyklas, padėjo plėtoti kultūrinį gyvenimą. [[1916]] m. [[birželio 11]] d. kaip Lietuvių draugijos pirmininkas gavo audienciją pas Katalikų bažnyčios vadovą popiežių [[Benediktas XV|Benediktą XV]] ir prašė jį moraliai paremti lietuvių tautos siekį išsivaduoti iš tautinės priespaudos bei per bažnyčias organizuoti materialinę pagalbą nukentėjusiesiems dėl karo.
 
Po [[1917]] m. [[Vasario revoliucija|Vasario revoliucijos]] Valstybės dūmos Vykdomasis komitetas jį paskyrė vyriausiuoju švietimo reikalų komisaru, o Laikinoji vyriausybė pakvietė užimti švietimo viceministro postą. Dirbdamas vyriausybėje rūpinosi, kad naujoji Rusijos valdžia paskelbtų Lietuvos nepriklausomybę. [[1917]] m. [[gegužės 27]] d. – [[birželio 3]] d. Rusijos lietuvių seime nuosekliai gynė Lietuvos nepriklausomybės siekį, padėjo organizuoti Rusijos armijoje tarnavusių lietuvių tautinius dalinius. Po bolševikų perversmo kartu su kitais lietuvių veikėjais sumtas ir įkalintas [[Voronežas|Voronežo]] kalėjime. Ištrūkęs iš kalėjimo slapstėsi ir [[1918]] m. [[balandžio 17]] d. grįžo į vokiečių okupuotą Lietuvą.
 
[[1918]] m. birželio pradžioje [[Lietuvos Taryba]] jį paskyrė savo atstovu [[Ukraina|Ukrainoje]] ir pavedė tvarkyti karo pabėgėlių bei tremtinių grąžinimo reikalus. [[1918]] m. [[liepos 13]] d. kooptuotas į Lietuvos Valstybės Tarybą.
eilutė 48 ⟶ 47:
[[1912]] m. išrinktas Lietuvos [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų bažnyčios]] kuratorium, vėliau daug kartų buvo renkamas sinodų pirmininku. Kartu su kitais [[1922]] m. įsteigė Lietuvių evangelikų reformatų draugiją, buvo jos pirmininkas.
 
Traukdamasis nuo tarybinėssovietinės okupacijos [[1940]] m. [[birželio 25]] d. su šeima emigravo į Vakarus. Tačiau kelionė per Vokietiją, [[Portugalija|Portugaliją]], [[Brazilija|Braziliją]] karo metais buvo ilga ir sunki. Rio de Žaneire jį ištiko stiprus širdies priepuolis. Palaidotas Rio de Žaneiro Šv. Jono Krikštytojo kapinėse.
 
== NuorodaLiteratūra ==
* Jonas ir Martynas Yčai: bibliografijos (sud. Paulina Dabulevičienė, Zita Balaišienė). - Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2006. - 94 p.: portr. - ISBN 978-9955-434-21-4
*[http://www.ziemgala.lt/z/2002_02_08.html http://www.ziemgala.lt/z/2002_02_08.html].
 
{{DEFAULTSORT:Yčas, Martynas}}
[[Kategorija:Rusijos imperijos Valstybės Dūmos deputatai]]
[[Kategorija:Lietuvos ūkio ministrai]]
eilutė 59 ⟶ 58:
[[Kategorija:Lietuvos finansų ministrai]]
[[Kategorija:Lietuvos bankininkai]]
[[Kategorija:VDU garbės daktarai]]
[[Kategorija:VU garbės daktarai]]