Teisės norma: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Natu (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Natu (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 9:
Formalieji požymiai:
1) Norminamasis pobūdis. Teisės norma nustato konkretaus visuomeninio santykio dalyviams elgesio taisyklę, t.y. dalyvių [[teisė|teises]] ir [[pareiga|pareigas]].
 
2) Formalusis apibrėžtumas. Teisės normos turi būti formaliai apibrėžtos ("formaliai" - teisės normos yra suformuluotos ir įtvirtintos oficaliuose [[teisės aktas|teisės aktuose]], "apibrėžtos" - konkrečiai suformuluota pati elgesio taisyklė).
 
3) Visuotinis privalomummasprivalomumas. Tam, kad teisės norma galėtų reguliuoti visuomeninius santykius tinkamai, ji turi būti vienodai privaloma visai visuomenei.
 
4) Visuotinio privalomumo garantai - abipusė nauda ir valstybės prievarta.
 
5) Sistemingumas. Teisės sistemingumas reiškia, kad normos egzistuoja ne kaip mechaninė krūva, o kaip organiška visuma - viena kitą papildo, garantuoja.
 
=== Turiningieji teisės normų požymiai ===
 
Turiningieji teisės normų požymiai:laisvė, lygybė, teisingumas, išreiškia teisės normų vertybinius tikslus. Formalieji požymiai kalba apie tą formą, kurią turi įgauti turiningieji, kad galėtų funkcionuoti praktiškai.
 
== Teisės ir moralėmoralės normos ==
 
Teisės normos yra glaudžiai susijusios su moralės normomis.
 
=== Teisės ir [[moralės norma|moralės normų]] sutampantys ir besiskiriantys požymiai – glaudžiai susiję.===
 
1) [[Teisė|Teisės]] ir moralės normos yra socialinio žmonių elgesio reguliatoriai.
 
2) [[Teisė|Teisės]] ir moralės normos dažnai yra to paties turinio ir turi tą patį tikslą - išreiškia žmonių interesus.
 
=== Teisės ir moralės normų skirtumai ===
 
1) Kilmė. Moralės normos tampa elgesio taisyklėmis tada, kai visuomenės narių dauguma įsisamonina jas ir ima jomis reguliuoti savo kasdieninį elgesį. Teisės normas paprastais pirma išleidžia valstybė ir tik tada jos pasidaro visiems privalomos.
 
2) Reguliavimo apimtis. Moralės normos reguliuoja platesnę visuomeninių santykių srytį, pvz. meilės, draugystės. [[Teisė]], šiuo atžvilgiu, yra siauresnė sąvoka, negu moralė.
 
3) Detalizavimo laipsnis. Teisės normos yra griežtai apibrėžtos, suformuluotos, tuo tarpu moralės normoje gali būti išsakoma tik bendra pareiga.
 
4) Išraiškos forma. Teisės normos įtvirtintos oficialiuose valstybės aktuos, o moralės normos "gyvena" žmonių sąmonėje.
 
5) Būdai, kuriais užtikrinamas vykdymas. Teisės normų vykdymas yra užtikrinamas abipuse nauda ir [[valstybė|valstybės]] prievarta, moralės normų- pačių žmonių vidiniu įsitikinimu, visuomeninio poveikio priemonėmis.
 
Teisės ir [[moralės norma|moralės normų]] sutampantys ir besiskiriantys požymiai – glaudžiai susiję.
 
Teisės normos nurodo, kai teisiškai įforminti sandorių sudarymą, jų negaliojimą, žalos atlyginimą, juridinių asmenų sukūrimą ir veiklą, paveldėjimo santykių atsiradimą ir įgyvendinimą ir t.t. Jos reguliuoja [[visuomeniniai santykiai|visuomeninius santykius]], nors jokie konkretūs [[civiliniai santykiai]] dar neatsiranda.
 
[[Category:Teisės teorija]]