Paprastoji gegutė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gegutė plačiai apdainuojama liaudies dainose, minima [[pasaka|pasakose]], apie ją yra daug smulkiosios [[tautosaka|tautosakos]] ([[folkloras]]), lietuvių mitologijoje gegutė yra siejama su deive [[Laima]].

 

 

Gegutės patelė, užgrobusi svetimą lizdą, praryja vieną jo kiaušinį prieš padėdama savąjį. Taip jai pavyksta apgauti savo aukas, mat dėl jautrios odos plikoje papilvėje jos gerai žino, kiek vadoje narių. Šis greitas užkandis vagilei, be kita ko, suteikia ir papildomų proteinų bei kalcio, kurių ji greitai neteks: pavasarį ji pati vis kitame lizde padės apie 10-20 kiaušinių. Prieš prisiartindama prie lizdo, ji įsitikina, kad šeimininkų greta tikrai nėra, mat jei šie aptiktų ją nusikaltimo vietoje, paliktų savo vadą.

 

 

Būtina, kad gegužiukas išsiristų po 12 dienų, t. y., apie 24–48 val. anksčiau nei, pvz., [[nendrinukė]]s. Įsibrovėlis šį laiko tarpą panaudoja savo tikslais išmesdamas savo konkurentų kiaušinius pirmosiomis savo gyvenimo valandomis. Pasitaiko, kad šeimininkų jaunikliai išsirita anksčiau nei gegužiukas. Tokiu atveju savo konkurentus šis vis tiek išstums iš lizdo, tačiau tai jam bus gerokai sudėtingiau. Gegužiukas sveria vos 2 gramus ir kartais jam tenka ne ką mažiau nei jis pats sveriančius kiaušinius atremti į šaukšto formos įgaubą savo nugaroje. Tai labai jautri jo kūno vieta, paukštis nepakelia jokio sąlyčio su ja; pastebėta, kad jis, kiek leidžia jo jėgos, išmeta bet kokį į lizdą patekusį daiktą.

 

3 savaičių amžiaus gegužiukas tampa 2 kartu sunkesnis už jo maitintojus. Tuomet jis dažnai privalo palikti lizdą ir rasti kitą vietą, kurioje galės ir toliau parazituoti prašydamas išmaldos iš paukščių. Jo riksmai masina plėšrūnus ([[Lapė|lapes]], [[žebenkštis]], plėšriuosius paukščius): šitaip žūsta apie 40 % nuo 3 iki 5 savaičių amžiaus gegučių. Paprastai paukštis ima skraidyti nuo 4 savaitės. Liepą žiemoti į [[Afrika|Afriką]] išskrenda jo tėvai, rugpjūtį – jis pats. Pavasarį jis visada sugrįžta į savo gimtąją vietą ir paprastai parazituoja tą paukščių rūšį, kuri jį užaugino.

 

 

[[Kiaušinis|Kiaušinius]] deda į daugelio giesmininkų ([[Devynbalsės|devynbalsių]], [[Raudonuodegės|raudonuodegių]], [[Nendrinukės|nendrinukių]], [[Kielės|kielių]] ir kt.) [[lizdas|lizdus]]. [[Karklinė nendrinukė]] yra tik viena iš 50–60 Europoje gegutės parazituojamų paukščių rūšių. Jauniklis užauga toks stambus, kad jo „įtėviai“ kartais bijo net prisiartinti. Jis dažnai jiems kapteli snapu reikalaudamas pašerti. Silpniausi paukščiai kartais nutūpia jam ant nugaros, kad patogiau pašertų.

[[fi:Käki]]

[[fr:Coucou gris]]

[[gd:Cuthag]]

[[gl:Cuco]]