Biologinė įvairovė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
|||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:View from Bukit Terisek.jpg|right|260px|thumb|[[Drėgnasis atogrąžų miškas|Atogrąžų miškų]] ekosistemos pasižymi didžiausia rūšių įvairove [[Žemė]]je.]]
'''Biologinė įvairovė''' (arba '''bioįvairovė''') – [[organizmas|organizmų]] [[rūšis|rūšių]] visuma ir įvairovė [[ekosistema|ekosistemoje]] ar ekosistemų kompleksuose, taip pat [[genetika|genetinė]] rūšies vidaus, pačių ekosistemų ir tarprūšinių santykių įvairovė<ref name="cbd.int">[http://www.cbd.int/convention/articles.shtml?a=cbd-02 Convention on Biological Diversity, Article 2. Use of Terms]</ref><ref>[http://www.unep.org/geo/geo4/report/05_Biodiversity.pdf Global Environment Outlook: environment for development (GEO-4), Biodiversity], p. 160</ref> Bioįvairovės sąvoka dažnai taikoma apibūdinti ekologinės sistemos būsenai. Pati sąvoka yra gana plati, todėl rūšių gausai, pasiskirstymui ir kitiems konkrečios ekologinės sistemos požymiams įvertinti taikomi skirtingi būdai.
Dabartiniai duomenys rodo, jog [[Žemė]]je esanti organizmų rūšių įvairovė nyksta nuo 100 iki 1000 kartų greičiau nei pastebima iš [[fosilija|fosilinių]] radinių. Didžiaja dalimi tai vyksta dėl žmogaus vykdomos veiklos: ekosistemų naikinimo, [[tarša|taršos]], nedarnaus [[Gamtiniai ištekliai|gamtos išteklių]] naudojimo, invazinių rūšių plitimo, ir kita. Kadangi bioįvairovės dėka vyksta daug svarbių gamtos procesų, nuo kurių priklauso ir žmonijos gerovė bei ateitis, per pastaruosius kelis dešimtmečius yra atsiradę nemažai ją išsaugoti siekiančių pasaulinių ir regioninių iniciatyvų, tačiau jų efektyvumas išlieka ribotas.
Eilutė 8:
== Apibrėžimas ==
[[JTO|Jungtinių Tautų]] [[Biologinės įvairovės konvencija]] bioįvairovę įvardina kaip „organizmų įvairumą visose ekosistemose, įskaitant sausumos, jūros bei kitų vandenų, o taip pat iš jų susidedančiuose ekosistemų kompleksuose; į savoką įeina įvairovė rūšių viduje, tarp rūšių bei tarp ekosistemų.“<ref
== Matavimas ==
Eilutė 16:
== Pasiskirstymas ==
[[Vaizdas:River gambia Niokolokoba National Park.gif|right|240px|thumb|[[Drėgnasis atogrąžų miškas|Tropiniuose miškuose]] aptinkama daugiau nei pusė visų pasaulio organizmų rūšių.]]
Bioįvairovė skirtingose planetos vietose skiriasi: didžiausia [[Drėgnasis atogrąžų miškas|drėgnuosiuose atogrąžų miškuose]] ir tropinėse savanose, o mažiausia taigose ir tundrose.<ref>[http://www.millenniumassessment.org/documents/document.354.aspx.pdf Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis], p. 23</ref> Pavyzdžiui, nors [[tropikai|tropiniai]] miškai užima tik 8% Žemės paviršiaus, juos randama daugiau nei pusė visų organizmų rūšių. Tropiniuose regionuose aptinkama du trečdaliai visų [[augalai|augalų]] rūšių ir apie 30% [[paukščiai|paukščių]] rūšių. Panašiai yra su vidaus [[Vandens telkinys|vandenimis]], kurie sudaro labai mažą pasaulyje esančio vandens dalį, tačiau juose gyvena 40% visų vandens organizmų rūšių.<ref name="Livestock's Long Shadow p. 183">[ftp://ftp.fao.org/docrep/fao/010/a0701e/a0701e05.pdf Livestock's Long Shadow, 05: Livestock's impact on biodiversity], p. 183</ref> Artėjant prie [[ašigalis|ašigalių]] rūšių gausa paprastai mažėja. [[augalai|Augalijos]] ir [[gyvūnai|gyvūnijos]] įvairovė priklauso nuo [[klimatas|klimato]], aukščio virš [[jūros lygis|jūros lygio]], [[dirvožemis|dirvožemio]] ir kitų regione gyvenančių rūšių. Taip pat pasauliniu mastu didesnė bioįvairovė būdinga mažesniems organizmams, didžiausia įvairove pasižymi [[vabzdžiai]].
Planetos regionai, kuriuose labai didelis skaičius [[endeminė rūšis|endeminių]] (tik tam regionui būdingų) rūšių, vadinami bioįvairovės „karštaisiais taškais“. Dauguma jų – [[Drėgnasis atogrąžų miškas|atogrąžų miškuose]]. Pvz., [[Brazilija|Brazilijos]] [[Atlanto miškai|Atlanto miškuose]] yra apie 20000 augalų, 1350 [[stuburiniai|stuburinių]] gyvūnų ir milijonai [[vabzdžiai|vabzdžių]] rūšių, kurių beveik pusė nesutinkama niekur kitur planetoje. Karštųjų taškų regionai dažniausiai sutampa su regionais, tankiau apgyvendintais žmonių, kas savo ruožtu didina ten gyvenančių rūšių išnykimo pavojų, nes didėjant žmonių skaičiui, plečiasi ir jų veikla.
Eilutė 68:
Pagrindinis bioįvairovės rodiklis - rūšių kiekis - nėra iki galo ištirtas. Dabartinė [[Mokslinė klasifikacija|klasifikacija]] įvardina beveik 2 mln. rūšių, tačiau manoma, jog [[Žemė]]je jų yra nuo 5 iki 30 mln. Apie kitus bioįvairovės matavimo kriterijus (rūšių funkcinius ypatumus, tarprūšinius santykius, ir kt.) žinios yra skirtingos: [[Šiaurės pusrutulis|šiaurinio pusrutulio]] ekosistemos ir jose esantys organizmai yra ištirti pakankamai išsamiai (ypač [[paukščiai]], [[žinduoliai]], [[ropliai]], [[augalai]] ir kai kurios [[vabzdžiai|vabzdžių]] grupės), tačiau apie kitus [[regionas|regionus]] informacijos vis dar trūksta.<ref>[http://www.millenniumassessment.org/documents/document.354.aspx.pdf Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis], p. 19-20</ref>
Žinomas ir galimas organizmų rūšių kiekis [[Žemė]]je:<ref
{| class="wikitable" style="text-align:center"
Eilutė 98:
|}
Esami tyrimai rodo, jog bioįvairovė Žemėje šiuo metu mažėja. [[archeologija|Archeologinių]] kasinėjimų duomenimis, Žemėje esanti organizmų rūšių įvairovė nyksta nuo 100 iki 1000 kartų greičiau nei pastebima iš [[fosilija|fosilinių]] radinių.<ref>[http://www.millenniumassessment.org/documents/document.354.aspx.pdf Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis], p. 44</ref> Laukinių [[stuburiniai|stuburinių]] gyvūnų populiacijos [[1970
Priešingai nei Žemės istorijoje buvusius masinius [[išnykimas (biologija)|rūšių išnykimus]], dabartinį didžiąja dalimi lemia žmonijos veikla. Prie bioįvairovės nykimo prisideda nuolat mažėjantys pasauliniai [[miškas|miškų]], [[mangrovės|mangrovių]], [[savana|savanų]] ir kitų ekosistemų plotai, didėjanti jų fragmentacija (padalinimas į mažus plotus). Dėl [[Žemės ūkis|žemės ūkio]] vykstantis [[buveinė|buveinių]] nykimas, neatsakinga [[miškininkystė]], [[Darnusis vystymasis|nedarnus]] ir vis augantis [[Gamtiniai ištekliai|resursų]] naudojimas, [[tarša|užterštumas]], [[klimato kaita]] ir invazinių rūšių plitimas yra laikomos pagrindinėmis vis dar neišspręstomis bioįvairovės grėsmėmis.
Eilutė 110:
== Grėsmės ==
Bioįvairovės nykimui didžiausią įtaką daro rūšių buveinių nykimas (pagrindinė to priežastis - žemės ūkio veikla, ypač [[gyvulininkystė]]<ref name="unep.org">[http://www.unep.org/geo/geo4/report/05_Biodiversity.pdf Global Environment Outlook: environment for development (GEO-4), Biodiversity], p. 167</ref>), aplinkos [[tarša|užterštumas]], invazinių rūšių plitimas, [[klimato kaita]], [[Darnusis vystymasis|nedarnus]] [[gamtos ištekliai|išteklių]] naudojimas. Šie veiksniai dažnai veikia kartu ir sustiprina vienas kito poveikį. Pavyzdžiui, buveinių fragmentacija riboja organizmų [[migracija|migraciją]] ir trukdo jiems išlikti keičiantis klimatui.
Be tiesioginių yra ir daug reikšmingų netiesioginių faktorių, tokių kaip [[Pasaulio gyventojai|žmonių populiacijos]] dydis, ekonominė veikla, tarptautinės [[prekyba|prekybos]] mastai, vartojimo ypatumai, [[kultūra]] ir [[religija]], [[technologija|technologinis]] vystymasis, ir kita.
=== Buveinių nykimas ===
==== Sausumos ====
[[Vaizdas:ParaguayChaco Clearings for cattle grazing .jpg|right|270px|thumb|Miškų kirtimas yra viena iš didžiausių sausumos buveinių nykimo priežasčių.]]
Patikimiausia informacija apie [[buveinė|buveinių]] nykimą yra susijusi su [[miškai]]s. [[2009]] m. duomenimis jie dengė 31% [[Žemė]]s sausumos ploto ir juose gyveno daugiau nei pusė visų organizmų rūšių, kurių dauguma aptinkama [[tropiniai miškai|tropiniuose miškuose]]. Pastarieji vis dar [[Miškų nykimas|kertami]] dideliais, nors ir palaipsniui lėtėjančiais tempais (maždaug 130 000
Kitos rūšies [[buveinė|buveinių]] padėtis yra mažiau ištirta, tačiau jose taip pat pastebimos nykimo tendencijos. [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] į [[ganykla]]s yra paversta apie 95% anksčiau buvusių [[prerija|prerijų]] plotų. Dirbama žeme arba kultūrinėmis pievomis buvo paversta apie pusė [[Brazilija|Brazilijos]] [[Seradas|Serado]] regiono [[savana|savanų]] ir miškų, pasižyminčių didele tai vietai unikalių rūšių įvairove. [[Pietų Afrika|Pietų Afrikoje]] esančios tropinės Miombo savanos ir miškai taip pat nyksta dėl žemdirbystės plėtros ir siekio apsirūpinti mediena.<ref>[http://www.cbd.int/doc/publications/gbo/gbo3-final-en.pdf Global Biodiversity Outlook 3], p. 34</ref>
Su buveinių nykimu susijusi ir jų fragmentacija - padalinimas į mažus plotus. Pavyzdžiui, [[Brazilija|Brazilijos]] [[Atlanto miškai]], kuriuose aptinkama apie 8% visų sausumos organizmų rūšių didžia dalimi sudaryti iš mažesnių nei 1
Pasaulyje augantis [[Gyvūninės kilmės maistas|gyvūninių produktų]] vartojimas ir dėl to didėjantys dirbamos žemės poreikiai pašarams auginti yra įvardinama kaip pagrindinė buveinių nykimo priežastis. Šiuo metu 70% visos dirbamos žemės arba 30% viso Žemės sausumos ploto yra susiję su gyvulininkyste, daugiau nei pusė žemės ūkyje auginamų augalų yra panaudojami ne žmonių maistui, bet kaip pašaras, o 70% [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]] iškirstų miškų plotų yra paversti į ganyklas arba juose auginamos pašarinės kultūros.<ref>[ftp://ftp.fao.org/docrep/fao/010/a0701e/a0701e00.pdf Livestock's Long Shadow, Executive Summary], p. xxi</ref><ref>[http://www.unep.org/resourcepanel/documents/pdf/PriorityProductsAndMaterials_Report_Full.pdf Priority Products and Materials report], p. 80</ref>
eilutė 148 ⟶ 147:
Užterštumas [[trąšos|trąšomis]] yra auganti grėsmė daugeliui ekosistemų, ypač sausumos, vidaus vandenų ir pakrančių. Modernūs industriniai procesai, kaip kad [[nafta|naftos]] ir kitų rūšių [[kuras|kuro]] deginimas ir intensyvi [[žemdirbystė]] beveik padvigubino aplinkoje esantį [[azotas|azoto]] kiekį, lyginant su [[Pramonės perversmas|priešindustriniu]] laikotarpiu. Daugiausiai įtakos tai turi [[mineralai]]s skurdžiuose regionuose, kur pasikeičia augalijos sudėtis, o tuo pačiu ir gyvūnų [[mitybos grandinė]]s.
Vidaus vandenyse padidėjęs [[fosforas|fosforo]] ir azoto junginių kiekis skatina [[dumbliai|dumblių]] bei kai kurių rūšių [[bakterijos|bakterijų]] gausėjimą - [[eutrofikacija|eutrofikaciją]]. Tai gali lemti vandens ekosistemų bioįvairovės mažėjimą. Jūrų ir vandenynų pakrantėse trąšos gali sukurti "negyvąsias zonas" (dažniausiai didžiųjų upių įtekėjimo vietose), kur dumblius skaidančios bakterijos išnaudoja vandenyje esantį [[deguonis|deguonį]], būtina kitų organizmų rūšių egzistavimui. Tokių zonų [[2007]] m. buvo priskaičiuojama apie 500.<ref>[http://www.cbd.int/doc/publications/gbo/gbo3-final-en.pdf Global Biodiversity Outlook 3], p. 59-61</ref>
=== Nedarnus naudojimas ===
eilutė 166 ⟶ 165:
Tiesioginės bioįvairovės mažėjimo grėsmės priklauso nuo daugelio kitų, netiesioginių faktorių, tokių kaip [[žmonių populiacija|žmonių populiacijos]] dydžio, ekonominės veiklos, tarptautinės [[prekyba|prekybos]], vartojimo ypatumų, [[kultūra|kultūros]] ir [[religija|religijos]], [[technologijos|technologinio]] vystymosi, ir kita. Pavyzdžiui, populiacijos didėjimas ir augantis vartojimas padidins [[energija|energijos]], [[vanduo|vandens]], maisto poreikius, o jų gavyba gali skatinti [[buveinė|buveinių]] naikinimą, nedarnų [[gamtos ištekliai|resursų]] naudojimą, [[tarša|užterštumą]] ir [[klimato kaita|klimato kaitą]]. Tuo tarpu intensyvėjanti tarptautinė prekyba yra viena iš pagrindinių invazinių rūšių plitimo priežasčių. Priešingą efektą gali turėti aplinkos apsaugą skatinančios kultūrinės normos arba taršą mažinančios technologinės inovacijos.<ref>[http://www.cbd.int/doc/publications/gbo/gbo3-final-en.pdf Global Biodiversity Outlook 3], p. 66-67</ref>
Šiuo metu reikšmingiausi netiesioginiai faktoriai yra auganti žmonių populiacija, kuri iki [[2050]] m. gali pasiekti 9 milijardus, ir didėjantis resursų vartojimas.<ref
== Apsauga ==
Bioįvairovės nykimo mastai ateityje priklausys nuo žmonijos veiklos pokyčių, ypač susijusių su žemės ir [[gamtos ištekliai|išteklių]] naudojimu. Nesiimant ryžtingų priemonių, prognozuojama, jog iki [[2050]] metų gali išnykti apie 3,5% visų [[paukščiai|paukščių]] bei dar didesnė dalis [[varliagyviai|varliagyvių]], gėlo vandens [[žuvys|žuvų]] ir kitų grupių organizmų rūšių.<ref>[http://www.unep.org/geo/geo4/report/05_Biodiversity.pdf Global Environment Outlook: environment for development (GEO-4), Biodiversity], p. 168</ref> Kadangi bioįvairovės dėka vyksta daug svarbių gamtos procesų, nuo kurių priklauso ir žmonijos gerovė bei ateitis, per pastaruosius kelis dešimtmečius yra atsiradę nemažai ją išsaugoti siekiančių pasaulinių ir regioninių iniciatyvų: plečiamos [[rezervatas|saugomos teritorijos]], vykdomas ekosistemų atkūrimas, siekiama skatinti [[darnusis vystymasis|darnųjį vystymasi]], įgyvendinamos tarptautinės sutartys, ir kita. Tuo pačiu pripažįstama, kad bioįvairovės apsauga tebėra silpna ir išsikelti uždaviniai (pavyzdžiui, [[JTO|Jungtinių Tautų]] [[2010]] m. tikslai) yra įgyvendinami ribotai.
=== Saugomos teritorijos ===
eilutė 176 ⟶ 175:
Pasaulyje daugėja teritorijų, kuriuose [[rezervatas|draudžiama]] arba [[draustinis|ribojama]] žmogaus ūkinė veikla. [[2009]] m. duomenimis jų buvo apie 120 000 ir tai sudarė 12,2% viso sausumos ploto. Tačiau saugomų teritorijų išsidėstymas nėra tolygus ir [[JTO|Jungtinių Tautų]] iškeltas siekis apsaugoti bent 10% kiekvieno Žemės ekologinio regiono lieka neįgyvendintas. Iš išskirtų 825 sausumos ekologinių regionų, kuriuose aptinkama didžioji dalis bioįvairovės, tik kiek daugiau nei pusėje saugomos teritorijos sudaro bent 10%. Apsaugos nuo žmogaus veiklos trūksta ir prie [[nykstanti rūšis|išnykimo ribos]] esančių rūšių [[buveinė]]ms.<ref>[http://www.cbd.int/doc/publications/gbo/gbo3-final-en.pdf Global Biodiversity Outlook 3], p. 35-41</ref>
Į saugomas teritorijas patenka ir apie 12% visų vidaus vandenų plotų, tačiau jų bioįvairovės apsauga yra ne visada pakankama, nes teršalų plitimas vandens kanalais yra sunkiau kontroliuojamas nei sausumoje.<ref
[[Jūra|Jūrų]] ir [[vandenynas|vandenynų]] apsauga išlieka sudėtingiausia, nes didžioji jų dalis nėra kontroliuojama jokios valstybės.<ref>[http://www.millenniumassessment.org/documents/document.354.aspx.pdf Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis], p. 69</ref>
eilutė 205 ⟶ 204:
=== Regioninės iniciatyvos ===
==== Europos Sąjunga ====
| |||