Ona Lukauskaitė-Poškienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
'''Ona Halina Lukauskaitė-Poškienė''' (''Hanė'', [[1906]] m. [[sausio 29]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]] – [[1983]] m. [[gruodžio 4]] d. Šiauliuose) – poetė, vertėja, [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir
Advokato [[Stasys Lukauskis|Stasio Lukauskio]] ir dantų gydytojos Elenos Ziabickaitės – Lukauskienės duktė, [[Sofija Jasaitienė|Sofijos Jasaitienės]] sesuo.
Eilutė 9:
Dirbo mokytoja [[Joniškis|Joniškio]] gimnazijoje. Ištekėjusi už karininko V. Poškaus, augino sūnus Erdvilą ir Vytenį. Po skyrybų [[1932]]–[[1935]] m. dirbo [[Aukštadvaris|Aukštadvario]] vidurinėje mokykloje. [[1935]]–[[1940]] m. – valstybinių knygynų (bibliotekų) vedėja [[Radviliškis|Radviliškyje]] ir Šiauliuose.
Periodinėje spaudoje poetė debiutavo [[1932]] m. Išleidusi eilėraščių rinkinius „Brangiausias pėdas” ([[1933]] m.) ir „Eilėraščių kraitis” [[1939]] m. priimta į Lietuvos rašytojų draugiją. Ji taip pat priklausė [[1941]] m. Šiauliuose įsikūrusiam ''Slėpimo nuo vokiečių komitetui'', Šiaulių apygardos meno ir mokslo centrui.
Kartu su juriskonsultu kapitonu [[Jonas Noreika|Jonu Noreika]]-''generolu Vėtra'' ir [[Stasys Gorodeckis|Stasiu Gorodeckiu]]-''S. Radžiūnu'' 1945 metais Vilniuje įsteigė [[LTT|Lietuvos tautinę tarybą]], siekusią būti pasipriešinimo sovietiniai okupacijai centru. LTT vardu [[1946]] m. parašė laišką [[Popiežius|popiežiui]] apie padėtį okupuotoje Lietuvoje. Už dalyvavimą LTT veikloje Ypatingojo karinio tribunolo nuteista 10 metų, [[1948]]–[[1955]] m. kalėjo [[Vorkuta|Vorkutoje]]. Tremtyje parašė „Lagerių pasakas” ir atsiminimus, kurių ištraukos publikuotos tik prasidėjus Atgimimui.
Eilutė 22:
== Nuorodos ==
* [http://www.genocid.lt/Leidyba/7/helsinkio_pasitarimas.htm Helsinkio grupės dokumentai]
[[Kategorija:Lietuvos visuomenės veikėjai|
|