Juozas Vaclovas Lukoševičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Juozas Vaclovas Lukoševičius''' ({{pl|Józef Łukaszewicz}}, {{ru|Иосиф Лукашевич}}, [[1863]] m. [[gruodžio 1]] d. (13) d. [[Bikiškė]]s dvare, [[Vilniaus gubernija]], dab. [[Medininkų seniūnija]] – [[1928]] m. [[spalio 20]] d. [[Vilnius]]. Palaidotas [[Rasų kapinės]]e) – žymus [[Lietuva|Lietuvos]] [[geologija|geologas]], [[politika|politinis]] bei visuomenės veikėjas.

[[1875]] m. įstojo į Vilniaus progimnazijos 1-ąją klasę, vėliau mokėsi [[Vilniaus berniukų gimnazija|Vilniaus berniukų I-oje gimnazijoje]]. [[1883]] m. įstojo į [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] [[fizika|Fizikos]] [[matematika|matematikos]] fakulteto gamtos mokslų skyrių. Mokydamasis [[1885]]-–[[1886]] m. suartėjo su [[Aleksandras Uljanovas|A. Uljanovu]] ir kitais studentais, įsitraukė į politinę slaptos organizacijos „[[Narodnaja volia]]“ veiklą, su jais sudarė organizacijos teroristinę frakciją. Pasikėsinimui į carą [[Aleksandras III|Aleksandrą III]] rengti buvo sudarytas pagrindinis būrelis, jo nariai – J. Lukoševičius, [[Piotras Ševyriovas]] ir A. Uljanovas – patys gamino sprogstamąją medžiagą ir bombas. [[1886]] m. jo iniciatyva grupė užmezgė ryšius su Vilniuje veikiančiu „Narodnaja volia“ [[Antanas Gnatovskis|A. Gnatovskio]] būreliu, iš jo gavo cheminių medžiagų bomboms. [[1887]] m. [[kovo 1]] d. pasikėsinant prieš [[caras|carą]] suimtas, Valdančiojo senato ypatingosios įstaigos nuteistas mirti, bausmė pakeista katorga iki gyvos galvos. [[1887]]-–[[1905]] m. kalėjo [[Šliselburgo tvirtovė]]je. Kalėdamas studijavo mineralogiją, chemiją, geologiją, uždarose gyvenimo sąlygose gimė mintis sudaryti 7 tomų „Elementarų mokslinės filosofijos kursą“. Kalėjime buvo parašyti III tomas „Neorganinis Žemės gyvenimas“, IV tomas „Organinis Žemės gyvenimas“ bei atskiros kitų tomų dalys. [[1905]]-–[[1906]] m. gyveno tėviškėje policijos prižiūrimas. [[1907]] m. grįžęs į Sankt Peterburgą baigė universitetą.

[[1907]] m. dėstė P. Lesgafto Aukštuosiuose kursuose. [[1908]]–[[1911]] m. išleido kalėjime parašytą trijų knygų veikalą „Neorganinis Žemės gyvenimas“. Pirmoji knyga skirta bendriesiems Žemės rutulio fiziniams – cheminiams procesams, antroji uolienų cheminiams procesams, metamorfizmui, trečioji Žemės istorijai ([[paleogeografija]]i) pažinti. [[1909]]-–[[1912]] m. dalyvavo geologijos ekspedicijose po Rusiją, [[Kaukazas|Kaukazą]], [[Tatrai|Tatrus]]. [[1913]]-–[[1916]] m. dirbo geologijos komitete.

Nuo [[1916]] m. dėstė Aukštuosiuose Geografijos kursuose. [[1913]]–[[1918]] m. dar ir Geologijos komiteto bibliotekos mokslinis bendradarbis. [[1918]] m. Aukštuosius geografijos kursus reorganizavus į Geografijos institutą paskirtas pirmuoju jo rektoriumi, profesorius. [[1915]]–[[1919]] m. Petrogrado Prekybos uostų skyriaus Hidrometeorologinės dalies geologas – specialistas. Tuo pačiu metu bendradarbiavo Rusijos mokslinių - literatūrinių žurnalų redakcijose, kur atspausdino daugiau kaip 20 mokslinių straipsnių bei apybraižų.

[[1919]] m. grįžus į Lietuvą paskirtas viduriniųjų mokyklų vizitatoriumi. Nuo [[1920]] m. [[VU|Stepono Batoro universiteto]] Matematikos – gamtos fakulteto profesorius. Įkūrė [[geofizika|Geofizikos]] katedrą, buvo jos vedėjas, vėliau įkūrė ir Mineralogijos katedrą, iki [[1925]] m. skaitė fizinės geologijos ir petrografijos paskaitas, vadovavo praktikos darbams, skaitė kristalografijos, mineralogijos ir geologijos kursą.