Rūšizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
LinasD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
LinasD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Šablonas:Diskriminacija}}
'''Rūšizmas''' - polinkis vertinti elgesį su individu remiantis tik jo priklausymu tam tikrai [[rūšis|rūšiai]], nekreipiant dėmesio į kitus moraliai reikšmingus kriterijus.<ref>Lisa Kemmerer. In search of consistency: ethics and animals. Brill, 2006. p. 38</ref> Neretai tai susiję su [[antropocentrizmas|antropocentrizmu]] - įsitikinimu, kad žmonių rūšis ([[Žmogus|''Homo sapiens sapiens'']]) yra pranašesnė ir vertingesnė už kitas.
'''Rūšizmas''' - įsitikinimas, kad žmonių rūšis ([[Žmogus|''Homo sapiens sapiens'']]) yra pranašesnė ir vertingesnė už kitas. Rūšizmo koncepcija daugiausiai naudojama [[Gyvūnų teisės|gyvūnų teisių]] šalininkų, teigiančių, kad žmonių elgesys su gyvūnais dažnai remiasi savęs iškėlimu ir kitų rūšių nuvertinimu.
 
Rūšizmo koncepcija daugiausiai naudojama [[Gyvūnų teisės|gyvūnų teisių]] šalininkų, teigiančių, kad žmonės, spręsdami kaip turėtų elgtis su gyvūnais, atsižvelgia ne į jų gebėjimą jausti skausmą ar poreikių turėjimą, bet vien tik į priklausymą tam tikrai rūšiai. Tuo tarpu oponentai, kaip kad filosofijos profesorius [[Carl Cohen]], mano, jog rūšizmas yra priimtinas elgesys, nes gyvūnai negali būti moralinės bendruomenės nariai.<ref>Carl Cohen. The case for the use of animals in biomedical research, The New England Journal of Medicine, 1986, Vol. 315, No. 14.</ref>
 
== Istorija ==
 
Pats žodis ''rūšizmas'' ({{en|speciesism}}) buvo pirmą kartą paminėtas [[Anglija|anglų]] [[Psichologija|psichologo]] [[Richard D. Rider|Ričardo D. Raiderio]] 1973 metais bandant apibrėžti įsitikinimą, savo esmine forma artimą [[Rasizmas|rasizmui]] bei [[Seksizmas|seksizmui]].<ref>{{cite web | url = http://www.guardian.co.uk/animalrights/story/0,11917,1543799,00.html | title = Richard Ryder. All beings that feel pain deserve human rights | accessdate=2007-10-15 | publisher=The Guardian}}</ref> Ričardas D. RaiderisJis teigė, kad žmonės turi [[individas|individą]] matyti kaip atskirą būtybę, o ne kaip tam tikros rūšies, [[rasė]]s, [[lytis|lyties]], amžiaus ar kitokių savybių atstovą. Jis, kaip ir kiti nepritariantys rūšizmui, siūlo gyvūnų jaučiamą [[skausmas|skausmą]] vertinti taip pat, kaip ir žmonių skausmą.
 
Nors savoka „rūšizmas“ yra sąlyginai nauja, ją atitinkančių minčių galima surasti jau nuo XVIII a. pabaigos.
 
:''„Ateis{{Citata|Ateis diena, kai gyvūnai įgis tas teises, kurios prievartos būdu buvo nuslėptos nuo jų. Prancūzai pripažino, kad odos spalva nepateisina rasizmo. Vieną dieną gali būti pripažinta, kad kojų skaičius, odos skirtumai ar [[Kryžkaulis|os sacrum]] riba nėra svari priežastis atsisakant padėti kitoms juslinėms būtybėms. Kas gi nubrėžia tą neperžengiamą ribą? Ar tai gebėjimas mąstyti, o gal diskursas? Bet subrendęs žirgas ar šuo neabejotinai yra protingesnis nei dienos, savaitės ar mėnesio sulaukęs kūdikis. Svarbiausias klausimas yra ne „Ar jie mąsto?“ ir ne „Ar jie kalba?“, bet „Ar jie kenčia?““'' - “|[[Jeremy Bentham]], 1798An m.Introduction to the Principles of Morals and Legislation<ref>Bentham, Jeremy. An Introduction to the Principles of Morals and Legislation, 1789</ref>}}
 
Sukurtą terminą "rūšizmas" labiausiai išpopuliarino filosofas [[Peter Singer]], ypač 1975 metais pasirodžiusia knyga [[Animal liberation|„''Animal liberation''“]], kurioje rašo:
 
:''{{Citata|Jeigu būtybė kenčia, negali būti jokio moralaus pasiteisinimo į tą kančią nekreipti dėmesio. Nesvarbu kokia tos būtybės prigimtis, lygybės principas reikalauja, kad jos patiriama kančia būtų vertinama tiek pat kiek ir kitų kančia. […] Gebėjimas jausti skausmą yra vienintelė svarbi riba, kai tenka spręsti, kieno interesai svarbesni. Perkelti šią ribą prie kitų požymių, kaip kad protingumo ar racionalumo, būtų subjektyvu. Kodėl tuomet nepasirinkti kitokių požymių, kaip kad odos spalva?'' [...] Rasistai pažeidžia lygybės principą kai, atsiradus konfliktui tarp jų ir kitos rasės atstovų, didesnę vertę suteikia savajai. Panašiai rūšistai leidžia savo poreikiams tapti svarbesniais už kitų rūšių atstovų poreikius.|Peter Singer, Animal Liberation<ref>Singer, Peter. Animal Liberation: A New Ethics for our Treatment of Animals. New York Review/Random House, New York, 1975; Cape, London, 1976</ref>}}
:''Rasistai pažeidžia lygybės principą kai, atsiradus konfliktui tarp jų ir kitos rasės atstovų, didesnę vertę suteikia savajai. Panašiai rūšistai leidžia savo poreikiams tapti svarbesniais už kitų rūšių atstovų poreikius."''<ref>Singer, Peter. Animal Liberation: A New Ethics for our Treatment of Animals. New York Review/Random House, New York, 1975; Cape, London, 1976</ref>
 
Šiuo metu terminą ''rūšizmas'' vartoja nemažai filosofų ir gyvūnų teisių šalininkų.