Birutė Salatkienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Birutė Kazimiera Salatkienė-Puniškytė''' (g. [[1951]] m.]] [[spalio 11]] d. [[Stebuliškės]]e, [[Marijampolės raj]].) – [[Lietuva|Lietuvos]] istorikė, archeologė, pedagogė.

[[1969]] m. baigė [[Liudvinavo Kazio Borutos vidurinė mokykla|Liudvinavo vidurinę mokyklą]] ir įstojo į [[VU|Vilniaus universiteto]] Istorijos fakultetą, kur pasirinko Lietuvos istorijos specializaciją. Tačiau nuo pirmo kurso kiekvieną vasarą dalyvavo archeologinėse ekspedicijose ([[Brodeliškių piliakalnis]], vadovas [[Vytautas Daugudis]] [[1970]] m.; [[Varnupių piliakalnis]], [[Pranas Kulikauskas]] [[1971]] m.; [[Šventoji (gyvenvietė)|Šventoji]], [[Rimutė Jablonskytė-Rimantienė]] [[1972]] m., [[1973]] m., [[Abuora]], [[Smaudžiai]], [[Ilzė Lozė]] [[1972]] m., [[1973]] m. ir kt.). Dalyvavo keliose sąjunginėse ir regioninėse studentų archeologų konferencijose [[Maskva|Maskvoje]], [[Mogiliovas|Mogiliove]], [[Vilnius|Vilniuje]]. Išrinkta archeologijos būrelio pirmininke. [[1974]] m. apgynė diplominį darbą „Lietuvių moterų galvos danga ir papuošalai II-XII a.“ ir baigė universitetą, įsigijusi istorikės, istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojos specialybę. [[1983]] m. stažavosi [[Ermitažas|Ermitažo muziejaus]] ([[Sankt Peterburgas]]) archeologijos skyriuje.

[[1974]] m. pagal paskyrimą pradėjo dirbti [[Šiaulių Aušros muziejus|Šiaulių Aušros muziejuje]] Ikitarybinio laikotarpio istorijos (nuo [[1989]] m. Istorijos) skyriaus vedėja. [[1978]] m. parengė archeologijos ir istorijos laikotarpio ekspoziciją. [[1989]] m. jos iniciatyva Šiaulių Aušros muziejuje įkurtas Archeologijos skyrius, iki [[1998]] m. jo vadovė, vėliau vyr. muziejininkė. Nuo [[1998]] m. vasario mėn. [[ŠU|Šiaulių universiteto]] Šiaurės Lietuvos istorijos centro mokslo darbuotoja, nuo [[1998]] m. rugsėjo mėn. Istorijos katedros asistentė, nuo [[2004]] m. lektorė.

Nuo [[1989]] m. Muziejininkų tarybos prie Kultūros ministerijos narė, nuo [[1990]] m. Lietuvos respublikos kultūros ministerijos muziejų ekspertų komisijos narė. [[1989]] m. viena iš [[Lietuvos muziejininkų draugija|Lietuvos muziejininkų draugijos]] organizatorių ir jos valdybos narė. Nuo [[1990]] m. [[Lietuvos archeologijos draugija|Lietuvos archeologijos draugijos]] narė. Nuo [[1994]] m. ICOM ([[Tarptautinė muziejų taryba]]) narė, nuo [[2002]] m. ICOM Lietuvos skyriaus valdybos pirmininko pavaduotoja. [[1997]]-–[[2003]] m. Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sektoriaus valdybos pirmininkė.<ref>[http://archeologijosdraugija.lt/biografijos/body.php?lang=lt&mode=bio&letter=Z&name=salatkienebirute Birutė Salatkienė. Lietuvos archeologijos draugija]</ref>

Mokslinių tyrimų kryptys: Lietuvos archeologijos paveldas, [[geležies amžius|geležies amžiaus]] [[materialinė kultūra]], geležies [[metalurgija]], Šiaurės Lietuvos priešistorė, eksperimentinė archeologija. Tyrinėjo Aušros muziejaus ir jo ankstesnių darbuotojų veiklą. [[1997]] m. viena eksperimentinės (gyvosios) archeologijos švenčių pradininkių Lietuvoje. Daugiau kaip 140 mokslinių publikacijų, straipsnių ir mokslo populiarinimo straipsnių autorė, keliolikos knygų ir „Šiaulių metraščių“ bendraautorė. Tyrimų ataskaitas spausdina leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, „Archaeologia Baltica“, „Kultūros paveldas“ ir kituose.

* [[Valdomų kapinynas]], [[1989]] m.

* [[Aukštadvario-Gudelių senkapis]], [[1989]] m.

* [[Lieporių kapinynas]], [[1990-]]–[[1991]] m.

* [[Lieporių gyvenvietė]], [[1992]]-–[[2006]] m.

* [[Bubių piliakalnis|Bubių piliakalnio]] papėdės gyvenvietė, [[1997]] m.

* [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų dvaro]] sodyba, [[1995]]-–[[2006]] m.

* [[1998]] m. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos premija už muziejininkystės ir restauracijos darbus.