Benedict de Spinoza: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Keičiama: arz:اسپينوزا |
Susiliejančios nuorodos, nuorodos į metų ir dienų straipsnius. using AWB |
||
Eilutė 4:
== Gyvenimas ==
Benediktas (arba Baruchas) Spinoza (arba Despinoza, d‘Espinoza, De Spinoza) gyveno 1632-1677 metais; buvo kilęs iš [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] apsigyvenusios žydų šeimos ir šiame krašte praleido visą savo gyvenimą. Mokslo sėmėsi žydų mokykloje, ten prasidėjo jo pažintis su filosofija, pirmiausia su [[Viduramžiai|viduramžių]] žydų – Maimonido, [[Kabala|kabalistų]] – doktrinomis. Tik po [[1654]] m. išmoko lotynų ir graikų kalbų; tada ėmėsi studijuoti krikščioniškųjų [[Scholastika|scholastų]] veikalus bei tuo metu klestėjusius gamtos mokslu; ypač stipriai jį veikė [[René Descartes|Descaret‘as]].
Už [[Stačiatikybė|neortodoksines]] pažiūras buvo bendratikių atstumtas, o [[1656]] m. pašalintas iš bendruomenės ir prakeiktas. Nuo tol gyveno atsiskyręs, bendravo tik su negausiu bičiulių būreliu ir visiškai atsidavė mokslui. Be teorinių studijų, vertėsi šlifavimu. Iš pradžių gyveno [[Amsterdamas|Amsterdame]], vėliau [[Haga|Hagoje]]. Kvietimą į [[Heidelbergas|Heidelbergo]] universiteto katedrą (1673) atmetė, nenorėdamas varžyti savo laisvės. Mirė jaunas. Pasak gausių liudijimų, jo būta tikro išminčiaus, santūraus, ramaus ir švelnaus žmogaus, nesavanaudiškai paskyrusio savo gyvenimą pažinimui.
== Filosofinė kūryba ==
Eilutė 12:
Spinozai gyvam esant pasirodė tik du jo darbai: „Renati des Cartes Principiorum philosophiae pars I et II, more geometrico demonstratae (1663) ir „Tractatus theologico-politicus“ (1670). Pirmajame buvo referuojamos svetimos pažiūros, antrajame kalbama apie nefilosofinius dalykus.
Filosofiniai jo raštai buvo anonimiškai publikuoti po mirties ir pavadinti : B.d.S. „Opera posthuma“ (1677). Šį leidinį sudarė: „Ethica ordine geometrico demonstrata“, „Tractatus de intellectus emendatione“ (ankstyvasis darbas, parašytas veikiausiai iki [[1662]] m.) ir „Tractatus politicus“ (rašytas prieš pat mirtį, nebaigtas).
Beveik po dviejų amžių, [[1852]] m., surastas dar vieno Spinozos veikalo vertimas į olandų kalbą „Trumpas traktatas“, arba, „Tractatus de Deo et homine eiusque felicitate“ (parašytas greičiausiai [[1658
Svarbiausias veikalas – „[[Etika]]“, kuriame išdėstyta ne tik [[Moralė|dorovės]] filosofija, bet ir visa Spinozos sistema; koncepcija iš esmės buvo sukurta 1662-1665 metais, tačiau autorius iki pat mirties ją taisė bei tobulino. „Traktate apie intelekto tobulinimą“ suformuluotos [[Epistemologija|epistemologinės]] Spinozos sistemos prielaidos.
Eilutė 91:
Spinozizmo kultą iš romantikų perėmė vokiečių idealistai [[Frydrichas Vilhelmas Jozefas fon Šelingas|Schelling'as]] ir [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|Hegel'is]], kuriems buvo artimas abstraktus ir monistinis jo filosofavimas.
Iš Hegelio spinozizmo kultą savo ruožtu vėl perėmė materialistai, pirmiausia [[Klodas Levi-Strosas|Strauss'as]] ir [[Ludwig Andreas Feuerbach|Feuerbach'as]]. Nuo tol XIX ir XX a. Spinoza visada turėjo šalininkų, šlovinusių jį kaip [[Monizmas|monizmo]] pirmtaką, laisvos minties apaštalą ir t. t. [[1921]] m.
Spinozos gerbėjai įsteigė tarptautinę draugiją Societas Spinozana su būstine Hagoje; [[1927]] m. Hagoje įvyko iškilmingas suvažiavimas, skirtas 250-osioms jo mirties metinėms, o [[1932]] m. – 300-osioms gimimo metinėms paminėti.
== Šaltiniai ==
| |||