Apolinaras Likerauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
cat.
→‎Biografija: Susiliejančios nuorodos, nuorodos į metų ir dienų straipsnius. using AWB
Eilutė 13:
[[1921]]–[[1925]] m. vadovavo Kauno [[Kauno Karmelitų bažnyčia|Karmelitų]] bažnyčios chorui, o [[1924]]–[[1932]] m. – Kauno studentų ateitininkų chorui (60 dalyvių). Choras atliko ir sudėtingesnių kūrinių, gastroliavo [[Estija|Estijoje]] ir [[Latvija|Latvijoje]]. [[1924]] m. kartu su [[Karolis Dineika|Karoliu Dineika]] suorganizavo jaunimo dainų ir sporto šventę [[Šiauliai|Šiauliuose]], kur A. Likerauskas dirigavo 1000 dalyvių jungtiniam chorui.
 
Prisidėjo prie [[1924]] m. 1-osios visos Lietuvos [[dainų šventė]]s organizavimo – buvo Dainų dienos pirmasis vicepirmininkas ir „Pavasario“ jaunimo jungtinio choro dirigentas: dirigavo A. Kačanausko „Pavasarininkų himną“ ir dvi Juozo Naujalio dainas: „Jaunimo giesmę“ ir „Kur bėga Šešupė". [[1925]] m. dirigavo dzūkų jaunimo dainų šventėje [[Alytus|Alytuje]], o [[1927]] m. – pavasarininkų dainų šventėje [[Kaunas|Kaune]] – dalyvavo 3000 dainininkų jungtinis choras, kuriam dirigavo ir J. Naujalis, ir A. Kačanauskas.
 
[[1927]] m. Kaune suorganizavo pradžios mokyklų mokytojų kursus; juose dalyvavo apie 200 mokytojų. Nuo [[1927]] m. rudens – [[Biržų gimnazija|Biržų gimnazijos]] muzikos ir dainavimo mokytojas, ten įkūrė liaudies teatrą ir pastatė keletą veikalų, koncertavo kaip solistas. [[1928]] m. [[Biržai|Biržuose]] suorganizavo mokytojų kursus, kuriuose dalyvavo apie 240 mokytojų.
 
Nuo [[1928]] m. rudens – [[Šiauliai|Šiaulių]] mokytojų seminarijos muzikos mokytojas ir mišriojo choro vadovas. [[1929]] m. įsteigė savo vardo muzikos mokyklą ir turėjo nemaža mokinių. Dirigavo ir [[1930]] m. visos Lietuvos dainų šventėje Kaune.
 
[[1936]] m. uždarius Šiaulių mokytojų seminariją, su muzikos mokykla persikėlė į Alytų, kur iki [[1939]] m. išvarė platų muzikinių darbų barą. Vadovavo Birutės antrojo ulonų pulko dūdų orkestrui, Šaulių būrio (vėliau miesto visuomenės) chorui. Orkestras koncertavo ne tik Alytuje ir jo apylinkėse, bet ir Kaune – miesto visuomenei, kariams, moksleiviams ir studentams. Be orkestro neapsiėjo joks kultūros renginys. [[1938]] m. rudenį su Šaulių būrio choru ir pučiamųjų orkestru Šaulių namuose pastatė Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai" (talkino solistai [[Kipras Petrauskas]], V. Jonuškaitė ir M. Rakauskaitė, vargonininkas [[Konradas Kaveckas]]). A. Likerauskas buvo [[1937]] ir [[1939]] m. dainų švenčių Alytuje organizatorius ir dirigentas.
 
[[1939]]–[[1940]] m. – [[Tauragė]]s dragūnų pulko orkestro kapelmeisteris, nuo [[1940]] m. rudens – [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio gimnazijos]] muzikos mokytojas ir pučiamųjų orkestro dirigentas. Dėstė mokytojų seminarijoje, įkūrė „Meno mylėtojų" draugiją, kuri įsteigė liaudies ansamblį – jam vadovavo A. Likerauskas.
Eilutė 25:
Nuo [[1944]] m. rudens buvo Panevėžio gimnazijos direktoriaus pavaduotojas. [[1945]] m. spalio mėn. sovietų valdžios suimtas, kalintas Panevėžyje ir Vilniuje ([[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjime]]), o [[1948]] m. ištremtas į Sibirą – pateko į [[Komija|Komijos]] respublikos Pečioros lagerį. Pečioros ir Korčmės lageriuose vadovavo lietuvių tremtinių chorams, kurie dainuodavo ir lietuviškas patriotines dainas. [[1949]] m. į Sibirą ištrėmė [[Lietuva|Lietuvoje]] likusias jo keturias dukteris ir vaikaitį. [[1955]] m. buvo grįžęs į Lietuvą, bet, niekur negavęs darbo, išvyko į [[Marių Respublika|Marių autonominę respubliką]] ir [[1955]]–[[1957]] m. mokė dainininkus Joškar Olos filharmonijoje. Vėliau nuvyko į Gorno Altaiską ir iki [[1960]] m. buvo miesto operetės vyr. dirigentas.
 
[[1960]] m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno [[Druskininkai|Druskininkuose]] pas Karolį Dineiką, netrukus įsteigė vaikų muzikos mokyklą ir trumpai jai vadovavo, vėliau joje mokytojavo. [[1963]]–[[1973]] m. gyveno pas dukterį [[Frunzė]]je ir vadovavo styginių instrumentų liaudies orkestrui. Grįžęs į Druskininkus, [[1974]]–[[1977]] m. vadovavo darbo veteranų chorui, o [[1977]]–[[1982]] m. – analogiškam chorui Respublikiniuose profsąjungų kultūros rūmuose Vilniuje.
 
Nuo [[1979]] m. iki mirties gyveno Antaviliuose, organizavo literatūrinius vakarus, pats skaitė ištraukas iš įvairių rašytojų kūrinių, rašė dienoraštį. Palaidotas Antaviliuose.