Antropocentrizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

31 pridėtas baitas ,  prieš 11 metų
nėra keitimo aprašymo
S (robotas Pridedama: bg, ca, cs, da, de, es, et, fi, fr, he, it, ja, nl, no, oc, pl, pt, ro, ru, sk, sl, sv, tr, uk)
'''Antropocentrizmas''' (iš [[graikų kalba{{gr|graikų k.]] άνθρωπος, anthropos}} - "'žmogus";' + {{gr|κέντρον, kentron}} - "'centras"') - pasaulėžiūra, teigianti, jog [[žmogus]] yra reikšmingiausia būtybė [[visata|visatoje]], arba pasaulio vertinimas remiantis žmogiškomis vertybėmis ir patirtimis.<ref>[http://www.merriam-webster.com/dictionary/anthropocentrism Anthropocentrism], Merriam-Webster dictionary</ref> [[Etika|Etikoje]] ši savoka naudojama tais atvejais, kada gėris apibrėžiamas kaip tai, kas gera žmogui, o [[gamta]]i pripažįstama tik instrumentinė vertė.<ref>Česlovas Kalenda. Ekologinė etika. Rosma, 2007. p. 159</ref> Antropocentrizmas buvo ir yra reikšmingas [[Vakarų pasaulis|Vakarų]] [[filosofija|filosofijoje]], kai kuriose [[religija|religinėse]] tradicijose.<ref>Gary Steiner. Anthropocentrism and its discontents: the moral status of animals in the history of Western philosophy. University of Pittsburgh Press, 2005. p. 1-3</ref>
 
== Skirstymas ==
 
Antropocentrizmas gali būti skirstomas į tris krytis: dominavimo, valdymo ir evoliucinį.<ref>Marc Bekoff. Encyclopedia of Animal Rights and Animal Welfare. Greenwood Press, 1998. p. 66-68</ref>
* ''Dominavimo antropocentrizmas'' kildinamas iš [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] ir [[antika|antikinės]] filosofijos. Pagal jį gamta matoma kaip didelė resursų saugykla, turinti instrumentinę vertę ir egzistuojanti tik tam, kad tarnautų žmogui ir tenkintų jo poreikius.
* ''Valdymo antropocentrizmas'' taip pat kilęs iš [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]], tačiau jame esantys [[Dievas|Dievo]] įsakymai žmogui interpretuojami švelniau ir suprantami ne kaip liepiantys dominuoti, bet protingai valdyti ir prižiūrėti. Nors žmogus išlieka centrinė figūra, kitos organizmų rūšys ar [[ekosistema|ekosistemos]] taip pat įgauna vertę.
* ''Evoliucinis antropocentrizmas'' teigia, kad iš [[evoliucija|evoliucijos]] perspektyvos išgyvenimas, klestėjimas ir dauginimasis yra didžiausias gėris, todėl žmonijos elgesys, kuriuo rūpinamasi visų pirma tik žmogumi, yra natūralus ir tinkamas. Kadangi aplinkos padėtis susijusi su žmonijos išlikimu, ja reikia rūpintis, tačiau tai daroma ne dėl jos pačios, o mąstant apie naudą žmogui.
 
== Šalininkai ir kritikai ==
Antropocentrizmo šalininkai teigia, jog šis požiūris neišvengiamas ir yra būdingas žmogui kaip [[rūšis|rūšiai]]. Kaip kad [[vorai]] būtų voracentriški ar [[vilkas|vilkai]] vilkocentriški, taip ir žmonės save pastato į centrinėcentrinę poziciją. Tai nereiškia leidimo naikinti gamtą ir tenkinti bet kokias žmogaus užgaidas. Protingas, gilesnes elgesio pasekmes įvertinantis ir toliau į ateitį žiūrintis antropocentrizmas gali būti suderinamas su gerovės užtikrinimu ne tik žmogui, bet ir visai gamtai.<ref>Grey, W. 1993. [http://www.uq.edu.au/~pdwgrey/pubs/anthropocentrism.html 'Anthropocentrism and Deep Ecology'], Australiasian Journal of Philosophy 71: 463-475</ref>
 
Kritikai mano, kad žmogus, save pastatydamas į centrinėcentrinę poziciją, neišvengia dominavimo prieš gamtą, jos išnaudojimo. Antropocentrizmas yra kaltinamas sukėlęs ekologines krizes, atsakingas už gamtos naudojimą siekiant visų pirma tik žmogaus gerovės, gyvūnų išnaudojimą ir jų poreikių nepaisymą. Val Plumwood teigia<ref>Plumwood, V. 1996. Androcentrism and Anthrocentrism: Parallels and Politics. Ethics and the Environment, Vol.1, No. 2, pp.119-152</ref>, kad antropocentrizmas vaidina tokį patį vaidmenį ekologijojeaplinkosaugoje, kaip [[androcentrizmas]] [[feminizmas|feminizme]] ar [[etnocentrizmas]] [[rasizmas|antirasizme]].
Antropocentrizmo šalininkai teigia, jog šis požiūris neišvengiamas ir yra būdingas žmogui kaip rūšiai. Kaip kad [[vorai]] būtų voracentriški ar [[vilkas|vilkai]] vilkocentriški, taip ir žmonės save pastato į centrinė poziciją. Tai nereiškia leidimo naikinti gamtą ir tenkinti bet kokias žmogaus užgaidas. Protingas, gilesnes elgesio pasekmes įvertinantis ir toliau į ateitį žiūrintis antropocentrizmas gali būti suderinamas su gerovės užtikrinimu ne tik žmogui, bet ir visai gamtai.<ref>Grey, W. 1993. [http://www.uq.edu.au/~pdwgrey/pubs/anthropocentrism.html 'Anthropocentrism and Deep Ecology'], Australiasian Journal of Philosophy 71: 463-475</ref>
 
Kritikai mano, kad žmogus, save pastatydamas į centrinė poziciją, neišvengia dominavimo prieš gamtą, jos išnaudojimo. Antropocentrizmas yra kaltinamas sukėlęs ekologines krizes, atsakingas už gamtos naudojimą siekiant visų pirma tik žmogaus gerovės, gyvūnų išnaudojimą ir jų poreikių nepaisymą. Val Plumwood teigia<ref>Plumwood, V. 1996. Androcentrism and Anthrocentrism: Parallels and Politics. Ethics and the Environment, Vol.1, No. 2, pp.119-152</ref>, kad antropocentrizmas vaidina tokį patį vaidmenį ekologijoje, kaip [[androcentrizmas]] [[feminizmas|feminizme]] ar [[etnocentrizmas]] [[rasizmas|antirasizme]].
 
== Išnašos ==
[[Kategorija:Sociologija]]
[[Kategorija:Žmonės]]
[[Kategorija:Bioetika]]
 
[[bg:Антропоцентризъм]]
34 231

pakeitimas