Pijus Bielskus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
== Biografija ==
Mokėsi Keturvalakių pradinėje mokykloje, Marijampolės gimnazijoje, Seinų kunigų seminarijoje, dalyvavo klieriko Igno Čižausko įkurtos slaptos klierikų „penkiukių” organizacijos vadovybėj (organizacijos tikslas – skaityti lietuviškus laikraščius bei raštus ir studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. [[1903]] m. [[gegužės 17]] d. [[Varšuva|Varšuvoje]] įšventintas kunigu. Nuo [[1904]] iki [[1910]] m. mokėsi užsienyje: tris metus [[Šveicarija|Šveicarijos]] [[Fribūro universitetas|Fribourgo]] ir dvejus metus [[Belgija|Belgijos]] [[Leuvenas|Leuveno]] universitete, kuriame gavo filosofijos daktaro laipsnį. 1910 m. profesoriauti pradėjo [[Seinų kunigų seminarija|Seinų seminarijoje]], karo metu [[Tambovas|Tambove]] vadovavo trejus metus Žiburio draugijos mergaičių gimnazijai.
[[1919]] m. [[birželio 16]] d. kaip vienas iš Lietuvos Amerikos lietuvių atstovų vyko į [[Paryžiaus taikos konferencija|Taikos konferenciją]] Paryžiuje. Delegacijai buvo pavesta griežtai reikalauti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo neįsileidžiant į bet kokias kitas kombinacijas, kol Lietuvos nepriklausomybės klausimas nebus tinkamai išrištas ir kt. [[1920]] m. [[kovo 1]] d. paskirtas užsienio reikalų ministerijos patarėju, dalyvavo sprendžiant klausimus su [[Vatikanas|Vatikanu]], dalyvavo kaip sekretorius ir iždininkas Lietuvos delegacijos Rygoje Lietuvos ir Latvijos sienai nustatyti. [[1921]] m. [[balandžio 10]] d. Respublikos prezidento kanceliarijos viršininkas, nuo [[1930]] m. [[rugsėjo 1]] d. Lietuvos ordinų kancleris.
== Veikla ==
Eilutė 9:
Vienas iš [[Ateitininkai|Ateitininkų federacijos]] vadovų. Nuo 1920 m. dirbo valstybinį darbą – buvo komisijos sienai su [[Latvija]] nustatyti narys. Po metų paskirtas prezidento kanceliarijos viršininku, kuriuo išdirbo iki pat [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] atėjimo [[1940]] m. Kartu jis buvo ir [[ordinų kancleris|ordinų kancleriu]] – tvarkė [[Lietuvos valstybės apdovanojimai|valstybės apdovanojimus]]. [[1940]] m. nuvyko pas savo brolį knygnešį [[Vincas Bielskus|Vincą Bielskų]] ir jo namuose paslėpė [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] originalą, kurio tolesnis likimas nežinomas.
Sovietiniais metais dirbo įvairiose pareigose, paskutinė jo darbo vieta – sodininkas Kauno J. A. Domaševičiaus tuberkuliozės sanatorijoje. Palaidotas Kauno [[Panemunės kapinės]]e.
== Nuorodos ==
| |||