Aleksandras Kačanauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 12:
[[1911]] m. buvo išvykęs į [[Varšuva|Varšuvą]], kur dirbo pedagoginį darbą, akompanavo koncertuose. Vėl grįžęs į Rygą, vargonininkavo Šv. Alberto bažnyčioje, [[1916]] - [[1919]] m. studijavo [[Peterburgas|Peterburgo]] konservatorijoje dainavimą (E. Sonkės ir I. Prianišnikovo klasėse), vadovavo lietuvių chorams ir rengė koncertus. Po [[Česlovas Sasnauskas|Česlovo Sasnausko]] mirties užėmė vargonininko ir choro vadovo vietą Šv. Kotrynos bažnyčioje.
[[1920]] m. grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Kaune ir įsitraukė į aktyvią muzikinę veiklą. [[1921]] m. [[Karo muziejus|Karo muziejaus]] sodelio bokšte suderino varpus, rūpinosi jų priežiūra. Įstojęs į Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekciją, su kitais menininkais organizavo [[Lietuvos opera|Lietuvos operą]], [[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokykloje]] dėstė fortepijoną ir solfedžio, vadovavo moksleivių chorui. [[1920]] - [[1921]] m. vadovavo „Dainos“ draugijos chorui, kurį laiką [[KKS|Kauno kunigų seminarijoje]] dėstė [[grigališkasis choralas|grigališkąjį giedojimą]] ir vadovavo klierikų chorui. [[1923]] m. solinio dainavimo dar mokėsi Varšuvoje, [[Viena|Vienoje]] ir [[Roma|Romoje]].
[[1924]] m. suorganizavo „Lietuvių muzikų-menininkų“ draugiją ir buvo jos pirmininkas. Buvo 1924 m. pirmosios visos Lietuvos [[dainų šventė]]s organizacinio komiteto narys, dėstė šio komiteto surengtuose chorvedžių kursuose. Norėdamas kelti bažnytinės ir pasaulietinės muzikos meninį lygį, [[1925]] m. suorganizavo Šv. Cecilijos vargonininkų draugiją ir buvo jos pirmininkas, dalyvavo Filharmonijos draugijos veikloje. Taip pat buvo 1925 ir [[1932]] m. vasarų vargonininkų kursų dėstytojas. Keletą metų Metropolijos kunigų seminarijoje dėstė bažnytinį choralą ir vargonininkavo katedroje. [[1939]] m. išrinktas į Lietuvos muzikų draugijos vargonininkų sekciją.
| |||