André Breton: Skirtumas tarp puslapio versijų

180 baitų pašalinta ,  prieš 12 metų
nėra keitimo aprašymo
S (robotas Pridedama: zh:安德烈·布勒東)
No edit summary
{{Infolentelė Rašytojas
| vardas = André Breton
| nuotrauka = André Breton 1938.jpg
| antraštė = André Breton
| gimė = [[1896]] m. [[vasario 19]] d.<br />Tenšebrė
| mirė = [[1966]] m. [[liepos 7]] d.<br />[[Paryžius]]
}}
 
'''André Breton''' ([[1896]] m. [[vasario 19]] d. – [[1966]] m. [[rugsėjo 28]] d.) buvo [[Prancūzija|prancūzų]] rašytojas, poetas, [[siurrealizmas|siurrealizmo]] teoretikas, [[siurrealizmas|siurrealistų]] grupės vadas ir ideologas. Vienas žymiausių jo darbų – „Siurrealizmo manifestas“ ([[1924]] m.), kuriame judėjimas apibūdinamas kaip psichinis automatizmas.
 
'''André Breton''' ([[1896]] m. [[vasario 19]] d. – [[1966]] m. [[rugsėjo 28]] d.) buvo [[Prancūzija|prancūzų]] rašytojas, poetas, [[siurrealizmas|siurrealizmo]] teoretikas, [[siurrealizmas|siurrealistų]] grupės vadas ir ideologas. Vienas žymiausių jo darbų – „Siurrealizmo manifestas“ (1924 m.), kuriame judėjimas apibūdinamas kaip psichinis automatizmas.
 
== Biografija ==
 
=== Vaikystė ===
 
Gimė [[Tenšebrė]] miestelyje, motina kilusi iš [[Bretanė]]s, tėvas - iš [[Lotaringija|Lotaringijos]]. Ankstyvąją vaikystę praleidžią Sen Brijė, pas senelius iš motinos pusės. 1900 m. šeima persikelia į [[Paryžius|Paryžiaus]] priemiestį, ten A. Breton'as lanko mokyklą. Vėliau jis rašė, kad vaikystė jam pirmiausia reiškia vienatvę ir suvaržymus: motina buvo atšiauri, valdinga ir įtari, o tėvas, nors ir geraširdis ir turintis humoro jausmą žmogus, pasidavė jos įtakai ir buvo itin griežtas sūnui.
 
=== Branda ===
==== Menininkų įtaka ir darbai ====
1906-1913 metaism. mokosi Šaptalio koledže, susižavi [[Šarlis Bodleras|Baudelair'o]] ir Malarme poezija. Pradeda studijuoti mediciną.
 
1915 metųm. žiemą paskirtas tarnauti į artileristų pulką, vėliau [[nantas|Nante]] dirba sanitaru.
1906-1913 metais mokosi Šaptalio koledže, susižavi [[Šarlis Bodleras|Baudelair'o]] ir Malarme poezija. Pradeda studijuoti mediciną.
 
1917 metaism. dirba psichiatro J. Babinskio asistentu [[Paryžius|Paryžiuje]], Pitie ligoninės neurologijos centre. Spausdina savo kūrybą įvairiuose žurnaluose.
1915 metų žiemą paskirtas tarnauti į artileristų pulką, vėliau [[nantas|Nante]] dirba sanitaru.
 
1919 m. metais, mirus Jacques'ui Vache‘ui (poetas, dendis, vėliau A. Breton'ui padaręs didelę įtaką), sukrėstas netekties A. Breton'as savo noru ima dirbti [[Sen Dizjė]] neuropsichiatrijos centre, kur gydomi per karą iš fronto evakuoti sunkūs psichiniai ligoniai.
1917 metais dirba psichiatro J. Babinskio asistentu [[Paryžius|Paryžiuje]], Pitie ligoninės neurologijos centre. Spausdina savo kūrybą įvairiuose žurnaluose.
 
1914 metaism. susižįsta su Paul‘u Valery, draugystė trunka iki 1921-1922 metų. Žurnale „La Phalange“ išspausdina pirmuosius tris eilėraščius, vienas jų skirtas Valery.
1919 m. metais, mirus Jacques'ui Vache‘ui (poetas, dendis, vėliau A. Breton'ui padaręs didelę įtaką), sukrėstas netekties A. Breton'as savo noru ima dirbti [[Sen Dizjė]] neuropsichiatrijos centre, kur gydomi per karą iš fronto evakuoti sunkūs psichiniai ligoniai.
 
Vasarą skaito [[Arthur Rimbaud|Rimbaud‘o]] poeziją, galiausiai atmeta realizmą: "Daug kartų esu tvirtinęs, kad realistinis kūrinys, palyginti su kitais meno kūriniais, yra iš esmės nepilnavertis" (iš laiško Theodore'ui Frankel‘iui, 1914 metųm. [[rugpjūčio 30]] d.).
1914 metais susižįsta su Paul‘u Valery, draugystė trunka iki 1921-1922 metų. Žurnale „La Phalange“ išspausdina pirmuosius tris eilėraščius, vienas jų skirtas Valery.
 
1918 Skaitom. skaito Lautreamont‘ą (Isidore Ducasse), susidomi [[Tristan Tzara|Tristan‘o Tzara‘os]] [[dadaizmas|dada]] judėjimo manifestu.
Vasarą skaito [[Arthur Rimbaud|Rimbaud‘o]] poeziją, galiausiai atmeta realizmą: "Daug kartų esu tvirtinęs, kad realistinis kūrinys, palyginti su kitais meno kūriniais, yra iš esmės nepilnavertis" (iš laiško Theodore'ui Frankel‘iui, 1914 metų rugpjūčio 30 d.).
 
1919 metaism. su Aragon‘u ir Soupault‘u įkuria žurnalą „Literatūra“ (Litterature). Išleidžia pirmą poezijos (1913-1919 metųm.) rinkinį „Lombardas“ (Mont-de-Pite). Atranda automatinį rašymo būdą, esminį [[siurrealizmas|siurrealizmo]] metodą: reikia nugrimzti į pasyvumo, snaudulio būseną ir klausytis laisvos minčių tėkmės, atkurti vos ne sapne regimus vaizdinius ir šių veiksmų nekontroliuoti protu (galima pastebėti [[Froidas|Freud‘o]] teorijos įtaką). Tokiu būdu kartu su Soupault‘u parašo „Magnetinių laukų“ tekstus, kurių nereikia stengtis racionaliai interpretuoti.
1918 Skaito Lautreamont‘ą (Isidore Ducasse), susidomi [[Tristan Tzara|Tristan‘o Tzara‘os]] [[dadaizmas|dada]] judėjimo manifestu.
 
1919 metais su Aragon‘u ir Soupault‘u įkuria žurnalą „Literatūra“ (Litterature). Išleidžia pirmą poezijos (1913-1919 metų) rinkinį „Lombardas“ (Mont-de-Pite). Atranda automatinį rašymo būdą, esminį [[siurrealizmas|siurrealizmo]] metodą: reikia nugrimzti į pasyvumo, snaudulio būseną ir klausytis laisvos minčių tėkmės, atkurti vos ne sapne regimus vaizdinius ir šių veiksmų nekontroliuoti protu (galima pastebėti [[Froidas|Freud‘o]] teorijos įtaką). Tokiu būdu kartu su Soupault‘u parašo „Magnetinių laukų“ tekstus, kurių nereikia stengtis racionaliai interpretuoti.
 
1921 m. ima dirbti modeliuotojo ir kolekcionieriaus J. Doucet bibliotekininku.
 
==== Ryšys su dadaizmu ====
 
[[Vaizdas:Masque d'André Breton par René Iché.jpg|thumb|right|200px|André Breton'o kaukė, daryta René Iché 1929-1930]]
1920 metaism. į [[Paryžius|Paryžių]] atvykus [[Tristan Tzara|Tristan‘ui Tzara‘i]] ([[dadaizmas|dadaistų]] vadas), „Literatūros“ žurnalo grupė prisijungia prie [[dadaizmas|dadaistų]]. Vyksta daug skandalingų [[dadaizmas|dada]] akcijų, A. Bretonas aktyviai jose dalyvauja. Jam artimas [[dadaizmas|dadaistų]] siekis atnaujinti meną, padaryti jį modernų, patrauklios jų pasirinktos priemonės: atsitiktinumas, dviprasmybė, žaidimas, visuomenės šokiravimas. Žurnale „Literatūra“ išspausdinami „Dvidešimt trys dada manifestai“.
 
1921 metaism. judėjimas pakrinka, A. Breton'as taip pat nuo jo atitolsta. Jo manymu, [[dadaizmas|dada]] – tai “vidinė nuostata“, pereinamasis etapas modernumo ir naujosios literatūros link.
 
1922 metaism. mėgina surengti „Tarptautinį kongresą moderniam mąstymui apibrėžti ir ginti“, tačiau šis virsta konfrontacija tarp A. Breton'o ir [[Tristan Tzara|Tzara‘os]].
 
1922 metaism. po pusmetį trukusios pauzės pradedama antra žurnalo „Literatūra“ serija, pirmame numeryje Bretonas skelbia naujus, ne vien literatūrinius siekius: kurti nebe „modernų“, bet naują mąstymą ir „dar giliau įsibrauti į tamsią skaitytojų sąmonę“. Su bendražygiais išgyvena „miego laikotarpį“: kol vienas hipnozės miego būsenoje pasakoja sapnus ar diktuoja „eiles“, kiti užrašo jo žodžius.
 
1923 metaism. A. Breton'as išspausdina antrą poezijos rinkinį „Žemės šviesa“ (Clair de Terre), skirtą poetui Saint-Poliui Roux. Tais pačiais metais metais [[dadaizmas|dada]] judėjimas galutinai išyra.
 
==== Ryšys su siurrealizmu ====
1924 metaism. A. Breton'as išspausdina 1918-1923 metaism. parašytų straipsnių rinkinį „Prarasti žingsniai“ (Pas perdus), atspindintį jo minties vystymąsi tuo laikotarpiu: poetui rūpi meno prasmė, jo santykiai su žmonėmis ir gyvenimu, o poezija, jo įsitikinimu, „sklinda iš žmonių – ir ne tik rašytojų – gyvenimo“.
 
1924 metųm. spalį pasirodo A. Breton'o „Siurrealizmo manifestas“ ir poemų proza rinkinys „Tirpi žuvis“ (Poisson soluble). Nuo šios datos imama kalbėti apie [[siurrealizmas|siurrealistų]] grupę ir judėjimą.
1924 metais A. Breton'as išspausdina 1918-1923 metais parašytų straipsnių rinkinį „Prarasti žingsniai“ (Pas perdus), atspindintį jo minties vystymąsi tuo laikotarpiu: poetui rūpi meno prasmė, jo santykiai su žmonėmis ir gyvenimu, o poezija, jo įsitikinimu, „sklinda iš žmonių – ir ne tik rašytojų – gyvenimo“.
 
1924 metų spalį pasirodo A. Breton'o „Siurrealizmo manifestas“ ir poemų proza rinkinys „Tirpi žuvis“ (Poisson soluble). Nuo šios datos imama kalbėti apie [[siurrealizmas|siurrealistų]] grupę ir judėjimą.
 
„Manifestas“ – tai teorinis A. Breton'o ir jo bendražygių paieškų apibendrinimas ir pozicijos deklaracija. Jame [[siurrealizmas]] apibrėžiamas kaip „1. Psichinis automatizmas, kuriuo perteikiamas tikrasis minties veikimas, pasitelkus žodį, raštą ar kokį kitą būdą. Tai minties diktavimas atmetus bet kokią proto kontrolę ir nesiekiant jokių estetinių ar moralinių tikslų. 2. Filosofine prasme siurrealizmas pagrįstas tikėjimu, kad egzistuoja aukštesnė tikrovė, kurioje viešpatauja iki šiol nepripažintos asociacijų formos, kad sapnas yra visagalis, kad egzistuoja betikslis minčių žaismas. Siurrealizmas siekia galutinai suardyti visus kitus psichikos mechanizmus ir spręsti svarbiausias gyvenimo problemas.“
 
Pasirodo pirmasis žurnalo „Siurrealistinė revoliucija“ (La Revolution surrealiste) numeris, atidaromas Siurrealistinių tyrimų biuras (veikė iki 1925 metųm. vasario). A. Breton'as buvo siurrealistų grupės vadas ir ideologas. 1925 metaism. [[siurrealizmas|siurrealistai]] spausdina kolektyvinius pareiškimus savo žurnale; A. Bretonas tampa jo redaktoriumi. 1926 metaism. Paryžiuje atidaroma Siurrealistų galerija.
 
1928 m. A. Bretonas metais išspausdina straipsnių rinkinį „Siurrealizmas ir tapyba“, žurnale „Siurrealistinė revoliucija“ – straipsnį „Isterijos penkiasdešimtmetis“ (kartu su Aragon‘u).
 
==== Ryšys su komunizmu ====
1925 metaism. [[siurrealizmas|siurrealistų]] grupė suartėja su prokomunistine grupe „Šviesa“. Kartu su kitomis grupėmis, tarp jų ir „Šviesa“, paskelbia manifestą „Revoliucija dabar ir visados“.
 
A. Breton'as, susižavėjęs [[Levas Trockis|Levo Trockio]] knyga „Leninas“, paragina visą grupę pritarti [[komunizmas|komunizmo]] idėjoms. 1927 metaism. įstoja į [[komunizmas|Komunistų partiją]].
1925 metais [[siurrealizmas|siurrealistų]] grupė suartėja su prokomunistine grupe „Šviesa“. Kartu su kitomis grupėmis, tarp jų ir „Šviesa“, paskelbia manifestą „Revoliucija dabar ir visados“.
 
1929 metaism. [[siurrealizmas|siurrealistai]] ieško būdų bendradarbiauti su kitomis grupėmis, tačiau jų organizuoti debatai „Kritinė Levui Trockiui primesto likimo analizė“ nepavyksta.
A. Breton'as, susižavėjęs [[Levas Trockis|Levo Trockio]] knyga „Leninas“, paragina visą grupę pritarti [[komunizmas|komunizmo]] idėjoms. 1927 metais įstoja į [[komunizmas|Komunistų partiją]].
 
1929 metais [[siurrealizmas|siurrealistai]] ieško būdų bendradarbiauti su kitomis grupėmis, tačiau jų organizuoti debatai „Kritinė Levui Trockiui primesto likimo analizė“ nepavyksta.
 
A. Breton'as mirė 1966 m., būdamas 70 metų. Palaidotas Paryžiuje.
 
=== Santuokos ===
 
A. Breton'as buvo vedęs tris kartus:
* Jo pirmojiPirmoji žmona (nuo 1921 m. iki 1931 m.) buvo Simone Collinet.
 
* Antroji žmona buvo Jacqueline Lamba, su kuriuo Bretonas susilaukė vienintelio vaiko, dukters Aube.
* Jo pirmoji žmona (nuo 1921 m. iki 1931 m.) buvo Simone Collinet.
* Trečioji žmona buvo Elisa Claro.
* Antroji žmona buvo Jacqueline Lamba, su kuriuo Bretonas susilaukė vienintelio vaiko, dukters Aube.
* Trečioji žmona buvo Elisa Claro.
 
== Darbai ==
 
Dalis A. Breton'o darbų:
 
* MONT DE PIÉTE, 1919 - Lombardas
* LES CHAMPS MAGNÉTIQUES, 1920 – Magnetiniai laukai
 
== Šaltiniai ==
* Nadža / André Breton. - Vilnius V.: Baltos lankos, 1998. - 126, [2] p. - (Baltų lankų klasika. XX amžius; 13). - ISBN 9986-813-81-6. - UDK: 840-94
 
* Nadža / André Breton. - Vilnius : Baltos lankos, 1998. - 126, [2] p. - (Baltų lankų klasika. XX amžius; 13). - ISBN 9986-813-81-6. - UDK: 840-94
 
== Nuorodos ==
{{Commonscat}}
 
* [http://en.wikipedia.org/wiki/Andr%C3%A9_Breton Straipsnis iš Vikipedijos anglų kalba]
* [http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3012&kas=straipsnis&st_id=5211 Publikacija iš „Literatūra ir menas“]
{{Commons|André Breton|no=T}}
 
{{DEFAULTSORT:Breton}}
[[Kategorija:Prancūzijos rašytojai]]
 
23 590

pakeitimų