Surdegio stačiatikių Šv. Dvasios vyrų vienuolynas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
'''Įsteigimas'''. Surdegio Šventos Dvasios stačiatikių vyrų vienuolynas įkurtas [[1627]] metais. Jį fundavo vietos dvarininkė Ana Staveckaja. Dvarininkė (pagal vyrus Mlečko, vėliau – Bilevičiova) vienuolynui padovanojo žemės, atidavė Važdelius, malūną Anykščiuose ir žvejybos teisę Rubikių ežere. [[1636]] metais jis buvo perduotas Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno žinion. R. Laukaitytės teigimu, XVIII a. pabaigoje Lietuvą prijungiant prie Rusijos imperijos, dabartinėse jos ribose nebebuvo nė vienos parapinės stačiatikių cerkvės. Sielovada rūpinosi tik Surdegio, Vilniaus Šv. Dvasios, Kruonio ir Vievio vienuolynai. Rygoje stačiatikių cerkvė taip pat buvo uždaryta, todėl tikintieji pasirinko Surdegio vienuolyną, kuriam nuolat teikė materialinę paramą. Kai kurie autoriai teigia, kad jie vienuolyną išlaikė iki [[1842]] metų.
'''Vienuolyno klasė'''. Vienuolynui buvo suteikta trečioji klasė. Trečiosios klasės vienuolyne privalėjo būti: vienuolyno viršininkas, penki jerovienuoliai, du jerodiakonai, vienas vienuolis ir keturi vienuolyno broliai (broliukai, naujokai). Iš iždo kasmet buvo skiriama 1 540 rublių. Vėliau ši suma buvo padidinta iki 1850 rublių. Jie buvo naudojami vienuolyno priežiūrai, brolijos ir tarnų algoms. Vienuolyno vyresniojo alga kelis kartus viršijo eilinio vienuolio algą. Pinigus vienuolynas gaudavo iš Panevėžio apskrities iždo. Jis iš pradžių priklausė Kijevo metropolitui, nuo [[1778]] m. – Minsko, [[1834]] metais – Polocko vyskupystei, nuo [[1840]] m. – Lietuvos vyskupystei (ji įsteigta [[1839]] m., [[1840]] m. [[balandžio 6]] d. pervadinta Lietuvos ir Vilniaus vyskupyste).
'''Vienuoliai ir archimandritai'''. [[1751]] metais Sinodui pateiktose žiniose nurodyta, kad Surdegio vienuolyne buvo jerodiakonai Jefremas Jurevičius ir Gavrijilas Gukovičius, keturi naujokai (Pavelas Radčiulis, Andrejus Sokolovas, Konstantinas Feodorovskis ir Piotras Žarkovskis). Vienuolyno vyresniojo pareigas ėjo Klementas Kozlovskis. [[1774]] m. vienuolyne buvo 6 vienuoliai. [[1839]] m. vienuolyne buvo penki vienuoliai ir keturi novicijai. Vienu iš pirmųjų vienuolyno viršininkų buvo Gavrijilas, paskirtas [[1788]] m. XIX amžiaus pradžioje šias pareigas ėjo jerovienuolis Markianas ir Zosima. [[1848]]–[[1849]] m. vienuolynui vadovavo archimandritas Jovas, [[1850]]–[[1852]] m. – jerovienuolis Nikolajus. [[1852]] m. [[rugpjūčio 12]] d. vienuolyno vyresniuoju tapo Feodosijus. Tikrasis jo vardas – Vasilijus Kurganovičius. Ilgiau – iki savo mirties – Surdegio Šv. Dvasios vienuolynui vadovavo archimandritas Teofilas. Jis tarnavo nuo [[1852]] m. Tikroji archimandrito pavardė buvo Fiodoras Uspenskis. Tik dvejus metus vyresniojo pareigas ėjo Serafimas. Anksčiau jis buvo Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno jerovienuolis. Sinodo [[1889]] metų [[kovo 26]] d. įsakymu jis buvo paskirtas į Surdegio vienuolyną viršininku, tuo pačiu jam suteiktas igumeno vardas. Nusižudė [[1890]] metais. Po vakansijos nuo [[1891]] m. [[rugpjūčio 9]] d. iki [[1896]] metų vienuolyno viršininko vietą užėmė archimandritas Kirilas. Jo pasaulietinis vardas – Kapitonas Beregovskis. [[1896]] m. Kirilą pakeitė archimandritas Varfolomėjus. [[1900]]–[[1912]] m. vienuolynui vadovavo archimandritas Augustinas. XX a. pradžioje vienuolyno broliją sudarė 15 žmonių. Paskutiniuoju vienuolyno viršininku buvo Serafimas ([[1913]]–[[1917]] m.).
| |||