Margarita Gedvilaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: smulkūs taisymai |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Margarita Gedvilaitė''' (g. [[1929]] m. [[sausio 13]] d. [[Ryga|Rygoje]], [[Latvija]]) – choro dirigentė ir pedagogė.
== Biografija ==
Eilutė 7:
[[1953]]–[[1958]] m. choro dirigavimo studijas tęsė [[LVK|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (doc. [[Konradas Kaveckas|Konrado Kavecko]] klasė). [[1976]] m. šias žinias gilino [[Kijevas|Kijevo]] pedagoginio instituto muzikos kursuose, o [[1983]] m. stažavo Kijevo R. Čaikovskio valstybinėje konservatorijoje (vadovas prof. P. Muravskis).
Dar studijų metais Vilniaus 3-uosiuose vaikų namuose subūrė berniukų chorą, mokytojavo ir vadovavo chorui 21-ojoje vidurinėje mokykloje, vadovavo Vilniaus valstybinio universiteto Medicinos fakulteto ir Valstybinio pedagoginio instituto Istorijos fakulteto studentų mišriesiems chorams bei Lietuvos mokslų akademijos moterų vokaliniam ansambliui. [[1961]]–[[1964]] m. buvo Respublikinių mokytojų namų berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas" chormeisterė, nuo [[1985]] m. kurį laiką vadovavo Vilniaus 2-osios profesinės technikos mokyklos vaikinų chorui.
Nuo [[1958]] m. rudens Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Estetinio lavinimo katedros asistentė, nuo [[1964]] m. – vyr. dėstytoja, nuo [[1986]] m. – docentė.
Vaisingiausias ir ilgiausiai trukęs M. Gedvilaitės darbas buvo [[1962]]–[[1994]] m. su [[VPI|Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto]] (universiteto) studentų mišriuoju choru (70-80 dalyvių) „Ave Vita“ ([[1983]] m.). Atgaivinusi iširusį kolektyvą, daugiau kaip tris dešimtmečius buvo jo meno vadovė ir dirigentė. Chorą išmokė apie 400 įvairių kūrinių ir surengė per 500 koncertų [[Lietuva|Lietuvoje]] ir užsienyje: Latvijoje, [[Estija|Estijoje]], [[Moldavija|Moldavijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Rusija|Rusijoje]], Gruzijoje, [[Armėnija|Armėnijoje]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]]. Choras dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse, [[1990]] m. Lietuvos tautinėje dainų šventėje ir [[1994]] m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje [[Vilnius|Vilniuje]], visose Baltijos respublikų studentų dainų šventėse „Gaudeamus“, respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose laimėjo pirmųjų ir kitų prizinių vietų, dalyvavo radijo ir televizijos laidose, padarė fondinių įrašų. Choro koncertų programose buvo ir sudėtingų kūrinių: [[Julius Andrejevas|J. Andrejevo]] kantata „Amžinai jaunystei“, [[Virginijus Barkauskas|V. Barkausko]] kantata „Mes kuriame taiką“, [[Juozas Žilevičius|J. Žilevičiaus]] kantata „Vytautas Didysis“, H. Purcello opera „Didona ir Enėjas“, G. Faurė „Requiem“, [[Šarlis Guno|Ch. Gounod]] kantata „Prie svetimų upių krantų“, fragmentai iš [[Ludwig van Beethoven|L. van Beethoveno]] muzikinės dramos „Atėnų griuvėsiai", chorai iš klasikinių ir šiuolaikinių operų.
[[1994]] m. Vilniaus pedagoginiame universitete suorganizavo dėstytojų ir darbuotojų kamerinį mišrųjį chorą „Ave musica", su kuriuo pasirodė koncertuose, [[1996]] m. dainavo ir giedojo [[Prancūzija|Prancūzijoje]], o [[1997]] m. [[Belgija|Belgijoje]] ir [[Vokietija|Vokietijoje]].
| |||