Bronislovas Genzelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 30:
== Biografija ==
 
Gimė [[1934]] m. vasario 16 d. [[Aukštadvaris|Aukštadvaryje]] [[Trakų rajonas|(Trakų raj.)]]. Mokėsi Alytaus ir Kaišiadorių vidurinėse mokyklose. [[1954]] m. baigė [[Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinė mokykla|Kaišiadorių vidurinę mokyklą]] ir įstojo į [[Maskvos universitetas|Maskvos universitetą]], kurį [[1959]] m. baigė ir dirbo Šiaulių universitete. [[1961]]-[[1964]] m. buvo [[Lietuva|Lietuvos]] istorijos instituto aspirantas, [[1974]] m. filosofijos daktaras.
 
[[1959]]-[[1961]] m. buvo [[Šiaulių pedagoginis institutas|Šiaulių pedagoginio instituto]], o nuo [[1964]]-[[1992]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] dėstytojas. Dėstė visuotinę filosofijos istoriją, kartkartėmis skaitydavo ir Lietuvos kultūros istorijos kursus. [[1965]] m. apgynė filosofijos mokslų kandidato dizertacijądisertaciją – tapo docentu. Nuo [[1976]]-[[1992]] m. buvo Vilniaus universiteto profesorius. [[1997]] m. išrinktas [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Istorijos katedros profesoriumi. Skaitė Lietuvos kultūros istorijos, politinių ir socialinių teorijų raidos Lietuvoje ir politinės filosofijos kursus. 12 metų B. Genzelis skyrė Vytauto Didžiojo universitetui. Jis buvo ne tik VDU Istorijos katedros profesorius, bet ir ėjo fakulteto tarybos ir VDU Senato nario pareigas. Už akademinius nuopelnus apdovanotas Lietuvos mokslo premija, o už politinę veikla – Pasaulio laisvės medaliu, kurį skiria Amerikos biografijos institutas. Nuo [[2005]] m. gruodžio mėn VDU senato narys.
 
[[1988]] m. [[birželio 3]] d. tapo Lietuvos Sąjudžio iniciatyvinės grupės nariu, o pirmajame suvažiavime buvo išrinktas Seimo tarybos nariu. [[1989]] m. kovo mėn. tapo TSRS liaudies deputatu, TSRS Aukščiausios Tarybos nariu bei jos Seniūnų Tarybos nariu ir Sąjūdžio remtų deputatų Maskvoje koordinatorium. [[1990]] m. vasario mėn. Buvo išrinktas Lietuvos Aukščiausios tarybos – Atkuriamojo seimo nariu. Atsisakęs deputato įgaliojimų Maskvoje, įsijungė į Lietuvos valstybingumo atkuriamąjį darbą. Yra Kovo 11-sios Akto signataras. Dirbo Lietuvos Aukščiausios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros bei Lietuvos Konstitucijos rengimo komisijose, dalyvavo rengiant Konstitucijos projektą (Konstitucijoje yra jo pateiktų formuluočių), Mokslo studijų bei švietimo įstatymus. [[1992]] m. buvo išrinktas Lietuvos Seimo nariu bei Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku (šiose pareigose buvo iki to Seimo kadencijos pabaigos). [[1995]]–[[1997]] metaism. buvo Lietuvos nacionalinės [[UNESCO]] komisijos prezidentas, dalyvavo projektų Vilniaus senamiesčio ir Kuršių Nerijos landšaftinio draustinio įtraukimo į pasaulio kultūros paveldą rengime. Daug prisidėjo prie to, kad M.Mažvydo :[[Katekizmas]] ([[1547]]) būtų įtrauktas į žymiausiųjų pasaulyje minėtinų datų sąrašą. Nuo [[1994]] metųm. yra Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentas, nuo [[1995]] m. Lietuvos- Kinijos draugijos pirmininkas, nuo [[1998]] m. Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas; nuo 2002 m. Europos Sąjungos ateities Lietuvos forumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir nuo [[2002]] m. Universalizmo idėjų analizės Europos komiteto narys.
 
== Kūryba ==
 
Bronislovą Genzelį domino Lietuvos kultūros ištakos, jos ryšiai su kaimynais. Todėl tyrinėjo Lietuvos kulturos sąveikasąveiką su kitomis tautomis (lenkų, rusų, vokiečių, ukrainiečių, latvių, čekų). Savo pastebejimus išdėstė monografijoje „Kultūrų saveika“([[1989]]). Atskiri jos skyriai išversti ir paskelbti lenkų, rusų, ir vokiečių mokslinėje spaudoje. Prisidėjo prie „Lietuvių kultūros veikėjų laiškai I. J. Krasevskiui“ ([[1992]]) parengimo. Yra kelių monografijų, išleistų Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje, bendraautorius. Skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose Varšuvoje, Krokuvoje, Rygoje, Maskvoje, Braitone, Londone, Paryžiuje, Los Angele, Detroite, Liubeke-Travemiunde.
[[1998]] – [[1999]] metaism. „Kauno dienoje“ paskelbė seriją straipsnių – atsiminimų apie Sąjūdžio veiklą.
Siekdamas supažindinti Lietuvos skaitytoją su pasauline filosofiją, sudarė „Filosofijos istorijos chrestomatiją" (kelios knygos, [[1974]]–[[1987]]), „Orientas-1" ([[1991]]). Rašė straipsnius periodiniams leidiniams, kuriuose bandė nušviesti ryškiausias dabarties ir praeities filosofijos kryptis, atskirus mąstytojus, įvertinti politinę situaciją.