Bronislovas Genzelis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 30:
== Biografija ==
Gimė [[1934]] m. vasario 16 d. [[Aukštadvaris|Aukštadvaryje]] [[Trakų rajonas|(Trakų raj.)]]. Mokėsi Alytaus ir Kaišiadorių vidurinėse mokyklose. [[1954]] m. baigė [[Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinė mokykla|Kaišiadorių vidurinę mokyklą]] ir įstojo į [[Maskvos universitetas|Maskvos universitetą]], kurį [[1959]] m. baigė ir dirbo Šiaulių universitete. [[1961]]-[[1964]] m. buvo [[Lietuva|Lietuvos]] istorijos instituto aspirantas, [[1974]] m. filosofijos daktaras.
[[1959]]-[[1961]] m. buvo [[Šiaulių pedagoginis institutas|Šiaulių pedagoginio instituto]], o nuo [[1964]]-[[1992]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] dėstytojas. Dėstė visuotinę filosofijos istoriją, kartkartėmis skaitydavo ir Lietuvos kultūros istorijos kursus. [[1965]] m. apgynė filosofijos mokslų kandidato
[[1988]] m. [[birželio 3]] d. tapo Lietuvos Sąjudžio iniciatyvinės grupės nariu, o pirmajame suvažiavime buvo išrinktas Seimo tarybos nariu. [[1989]] m. kovo mėn. tapo TSRS liaudies deputatu, TSRS Aukščiausios Tarybos nariu bei jos Seniūnų Tarybos nariu ir Sąjūdžio remtų deputatų Maskvoje koordinatorium. [[1990]] m. vasario mėn. Buvo išrinktas Lietuvos Aukščiausios tarybos – Atkuriamojo seimo nariu. Atsisakęs deputato įgaliojimų Maskvoje, įsijungė į Lietuvos valstybingumo atkuriamąjį darbą. Yra Kovo 11-sios Akto signataras. Dirbo Lietuvos Aukščiausios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros bei Lietuvos Konstitucijos rengimo komisijose, dalyvavo rengiant Konstitucijos projektą (Konstitucijoje yra jo pateiktų formuluočių), Mokslo studijų bei švietimo įstatymus. [[1992]] m. buvo išrinktas Lietuvos Seimo nariu bei Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku (šiose pareigose buvo iki to Seimo kadencijos pabaigos). [[1995]]–[[1997]]
== Kūryba ==
Bronislovą Genzelį domino Lietuvos kultūros ištakos, jos ryšiai su kaimynais. Todėl tyrinėjo Lietuvos kulturos
[[1998]] – [[1999]]
Siekdamas supažindinti Lietuvos skaitytoją su pasauline filosofiją, sudarė „Filosofijos istorijos chrestomatiją" (kelios knygos, [[1974]]–[[1987]]), „Orientas-1" ([[1991]]). Rašė straipsnius periodiniams leidiniams, kuriuose bandė nušviesti ryškiausias dabarties ir praeities filosofijos kryptis, atskirus mąstytojus, įvertinti politinę situaciją.
|