08:42, 2 rugpjūčio 2010 versija taisyti 78.60.22.145 (aptarimas) →‎Nuorodos ← Prieš tai darytas keitimas		09:23, 2 rugpjūčio 2010 versija taisyti anuliuoti Lazdynas (aptarimas \| indėlis) 51 001 keitimas red Kitas pakeitimas →
Eilutė 74: [[1976]] m. prie „Aušros“ muziejaus buvo prijungtas [[Lietuvos fotomenininkų sąjunga\|Lietuvos fotografijos meno draugijos]] Fotografijos muziejus, kurį 1973 m. įkūrė Šiaulių fotoklubo pirmininkas [[Antanas Dilys]]. Muziejui 1975 m. buvo paskirtos patalpos Vilniaus g. 140. Eksponatai skirstomi grupėmis: senosios ir meninės fotografijos, negatyvai, fotografijos gamybos priemonės, daiktai, spaudiniai, dokumentai. Kaupiama speciali literatūra. Skyriuje saugoma 22 237 pagrindinio ir 7 620 pagalbinio fondo eksponatų. Visoje ekspozicijoje rodomi fototechnikos pavyzdžiai, kuriuos naudojo visų kartų Lietuvos fotografai. Išsiskiria gausios ir vertingos fotografų A.[[Aleksandras Jurašaitis\|Aleksandro Jurašaičio]] ([[1859]]–[[1915]] m.), J.[[Juozas Daubaras\|Juozo Daubaro]] ([[1896]]–[[1982]] m.), K.[[Karlas Baulas\|Karlo Baulo]] ([[1893]]–[[1964]] m.) negatyvų, [[Balys Buračas\|Balio Buračo]] ([[1897]]–[[1972]] m.) ir J.[[Judelis Kacenbergas\|Judelio Kacenbergo]] ([[1916]]–[[1978]] m.) fotografijų, dokumentų ir daiktų kolekcijos, fotografo [[Povilas Karpavičius\|Povilo Karpavičiaus]] ([[1909]]–[[1986]] m.) asmeninis fondas. Saugomos šiuolaikinių fotomenininkų [[Algimantas Macijauskas\|Algimanto Macijausko]], [[Antanas Sutkus (1939)\|Antano Sutkaus]], [[Romualdas Požerskis\|Romualdo Požerskio]], [[Algimantas Kunčius\|Algimanto Kunčiaus]], [[~~Stasys~~Stanislovas Žvirgždas\|Stasio Žvirgždo]] darbų kolekcijos, išeivijos fotografų [[Kazys Daugėla\|Kazio Daugėlos]]~~, A. Grigaičio~~, [[Algimantas Kezys\|Algimanto Kezio]] fotografijos ir albumai. Fotografijos muziejaus darbuotojai tyrinėja Lietuvos fotografijos raidą, dalyvauja ir patys rengia konferencijas. Tradicine tapo nuo 1993 m. vykstanti tarptautinė konferencija „Fotografija. Paveldas ir dabartis". Muziejuje per metus surengiama per 20 fotografijos istorijos bei šiuolaikinės fotografijos parodų, nemaža lietuvių ir užsienio autorių meninės fotografijos parodų. Per Antrąjį pasaulinį karą Šiauliai buvo beveik sugriauti. Sudegė ir teatro pastatas. Šie skaudūs karo padariniai užfiksuoti unikaliose [[Stasys Ivanauskas\|Stasio Ivanausko]] fotografijose. Jis nuo [[1940]] m. dirbo fotografu Šiaulių „Aušros“ muziejuje, o nuo [[1945]] m. – ir Šiaulių dramos teatre. S. Ivanausko archyve saugoma 9 tūkst. negatyvų. Atvirukų sektorius susikūrė 2000 m. filokartistų A. ir R. Dilių padovanotos kolekcijos pagrindu. Šiuo metu rinkinyje yra apie 80 000 įvairių šalių atvirukų. Eilutė 84: [[Vaizdas:Jovaro.jpg\|thumb\|right\|Jovaro namas]] [[Vaizdas:Frenkelio.jpg\|thumb\|right\|Chaimo Frenkelio vila]] === Jovaro namas === Jovaro memorialinė ir literatūrinė ekspozicija „Literatūros kūrėjų pasaulis ir likimai“. 1986 m. name, kuriame 1946–1967 m. gyveno poetas [[Jonas Krikščiūnas-Jovaras]] atidarytas muziejus, įrengti poeto memorialiniai kambariai. Ekspozicijoje – [[Povilas Višinskis]], [[Žemaitė]], [[Gabrielė Petkevičaitė-Bitė]], [[Šatrijos Ragana]], [[Matas Untulis]], [[Matas Slančiauskas]], Matas Grigonis, [[Juozas Miliauskas]]-Miglovara, [[Julius Janonis]], [[Kostas Korsakas]], [[Faustas Kirša]], Liudvikas Jakavičius-Lietuvanis, jų gyvenimas bei kūryba.

Šiaulių Aušros muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų