Partai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: hy, ka Šalinama: ar, hu, pt, sl, sr Keičiama: de, fa, id, sk, vi |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{Regionasd
| Spalva = #DEB887
[[Vaizdas:LocationParthia.PNG|250px|thumb|right|Partų imperija 60 m. pr. m. e.]]▼
| Tipas = Senovės Irano regionas
'''Partai''' - tauta, sukūrusi civilizaciją dabartiniame šiaurės rytų [[Iranas|Irane]], klestėjimo laikais apėmusi taip pat ir dabartinių [[Armėnija|Armėnijos]], [[Irakas|Irako]], [[Gruzija|Gruzijos]], [[Turkija|Turkijos]], [[Sirija|Sirijos]], [[Pakistanas|Pakistano]] ir [[Afganistanas|Afganistano]] regionus ir [[Persų įlanka|Persų įlankos]] pakrantes.▼
| Pavadinimas = Parta (Parthava)
[[Vaizdas:SurenaImage.jpg|left|200px|thumb|Partų princo, manoma [[Surena|Surenos]], Karės mūšio nugalėtojo, skulptūra (Nacionalinis Irano muziejus, [[Teheranas]])]]▼
| Foto = Nisa.jpg
Partams vadovavo [[Aršakidų dinastija]], suvienijusi ir valdžiusi visą Irano plokščiakalnį, užėmusi graikų [[Seleukidų imperija|Seleukidų imperijos]] rytines provincijas pradedant III a. pr. m. e. ir su pertraukomis kontroliavusi [[Mesopotamija|Mesopotamiją]] nuo apie 150 m. pr. m. e. iki 224 m. Tai buvo trečioji vietinė senovės Irano dinastija (po [[medai|medų]] ir [[Achemenidų imperija|Achemenidų]] dinastijų). Partai (daugiausia dėl sunkiosios kavalerijos sukūrimo) buvo didžiausias [[Romos imperija|Romos imperijos]] priešas rytuose ir apribojo jos plėtrą iki [[Kapadokija|Kapadokijos]] (rytų [[Anatolija|Anatolijos]]).▼
| Šalis = šiaurės [[Iranas]]
| Vėliava =
| Tauta = '''partai'''
| Kalba = [[partų kalba]]
| Valstybės = [[Partų imperija]]<br>([[247 m. pr. m. e.]]–[[224]] m.)
| Laikotarpis =
| Miestai = [[Hekatomfilai]]
| Žemėlapis = Irano regionai2.png
| Sąrašas = '''Senovės Irano regionai''':<br>[[Persija (regionas)|Persija]], [[Medija]], [[Hirkanija]], [[Partai|Parta]], [[Margiana]], [[Baktrija]], [[Sogdas]], [[Chorezmas]], [[Arija]], [[Arachosija]], [[Drangiana]], [[Gedrosija]]
}}
▲'''Partai''' ([[senovės persų kalba]]: ''Partha'') - tauta, sukūrusi civilizaciją dabartiniame šiaurės rytų [[Iranas|Irane]], klestėjimo laikais apėmusi taip pat ir dabartinių [[Armėnija|Armėnijos]], [[Irakas|Irako]], [[Gruzija|Gruzijos]], [[Turkija|Turkijos]], [[Sirija|Sirijos]], [[Pakistanas|Pakistano]] ir [[Afganistanas|Afganistano]] regionus ir [[Persų įlanka|Persų įlankos]] pakrantes. Jos gyvenamas regionas buvo vadinamas '''Parta''' (''Partava'') arba '''Partija'''.
Islamo laikais Parta buvo suprantama kaip [[Chorasanas|Chorasano]] šiaurės vakarinė dalis.
Apie partus žinoma nedaug, mažai išliko jų pačių literatūros, netgi diskutuojama dėl to, koks buvo jų savivardis. Svarbiausias šaltinis - kitų šalių istorija, monetos ir įrašai. Išliko keletas partams skirtų fragmentų graikų istorikų raštuose ([[Apolodoras iš Artemitos|Apolodoro iš Artemitos]], [[Izidoras iš Charakso|Izidoro iš Charakso]]).
== Geografija ==
Parta apėmė didelį kalnuotą regioną dabartinio [[Iranas|Irano]] šiaurėje. Šiaurėje ją ribojo [[Kopetdagas]], kuris skyrė nuo dykumingų sričių, gyvenamų [[sakai (tauta)|sakų]]. Pietuose jį supo [[Dešte Keviras]]. Vakaruose siekėsi su derlinga [[Medija]], o šiaurės vakaruose perėjo į [[Hirkanija|Hirkaniją]]. Šiaurės rytuose buvo [[Margiana]], o pietryčiuose - [[Arija]].
== Istorija ==
Partai buvo [[skitai|skitų]] kilmės klajokliai, kuriuos asirai vadino ''Ashkuz'', apsistoję Partos regione. Seniausiais laikais partai buvo vadinami '''parnais'''. Tai buvo nereikšmingas regionas, kuris įėjo iš pradžių į [[Medų imperija|Medijos]], vėliau į [[Achemenidų imperija|Achemenidų imperijos]] sudėtį. Jo mokama duoklė buvo labai maža.
Valdant [[Seleukidai|Seleukidams]], Parta buvo traktuojama kaip atskira satrapija, čia buvo skiriami vietininkai. Ilgainiui partai įgijo autonomiją ir III a. pr. m. e. viduryje atskilo nuo Seleukidų kaip nepriklausoma valstybė. Čia įsitvirtino vietinės kilmės [[Aršakidų dinastija]]. Galios viršūnėje partų įtaka siekė [[Ubaras|Ubarą]] Arabijoje, smilkalų kelių sankryžą, kur rasta partams būdingos keramikos (bet, atrodo, kad kai kurie senovės istorikai pervertino ankstyvosios Partų imperijos galią).
▲[[Vaizdas:SurenaImage.jpg
▲
Partų galia rėmėsi partizanine raitų klajoklių taktika ir organizaciniais gabumais, reikalingais valdyti didelę imperiją, bet tuo jie niekada neprilygo prieš juos ir po jų egzistavusioms Persijos imperijoms. Atrodo, vasalinės karalystės sudarė didžiają imperijos dalį, o heleniniai miestai džiaugėsi autonomija.
Šiai ilgai gyvavusiai imperijai pabaiga atėjo 224 m., kai imperija ėmė irti, ir paskutinį karalių nugalėjo imperijos vasalas, įkūręs [[Sasanidų imperija|Sasanidų imperiją]]. Po imperijos žlugimo regione įsitvirtino kita persiška dinastija - [[Sasanidai]], kurie čia viešpatavo iki VII a. Sasanidų imperijoje Partos regionas prarado reikšmę ir buvo administruojamas kaip [[Chorasanas|Chorasano]] dalis. Tačiau partų diduomenė išsaugojo savo reikšmę valstybės valdyme.
▲Apie partus žinoma nedaug, mažai išliko jų pačių literatūros, netgi diskutuojama dėl to, koks buvo jų savivardis. Svarbiausias šaltinis - kitų šalių istorija, monetos ir įrašai. Išliko keletas partams skirtų fragmentų graikų istorikų raštuose ([[Apolodoras iš Artemitos|Apolodoro iš Artemitos]], [[Izidoras iš Charakso|Izidoro iš Charakso]]). Partų galia rėmėsi partizanine raitų klajoklių taktika ir organizaciniais gabumais, reikalingais valdyti didelę imperiją, bet tuo jie niekada neprilygo prieš juos ir po jų egzistavusioms Persijos imperijoms. Atrodo, vasalinės karalystės sudarė didžiają imperijos dalį, o heleniniai miestai džiaugėsi autonomija.
{{Commons|Category:Parthia|no=T}}
| |||