Klemensas XI: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nuo pontifikato pradžios buvo įtrauktas į [[Ispanijos įpėdinystės karas|Ispanijos įpėdinystės karą]] ([[1701]]-[[1714]] m.). Iš pradžių rėmė prancūzus ir pripažino [[Pilypas V|Pilypą V]] [[Ispanijos karalius|Ispanijos karaliumi]]. Tuo pasipiktinęs [[Šventoji Romos Imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius [[Imperatorius Jozefas I|Juozapas]] [[1708]]-[[1709]] m. įvedė kariuomenę į [[Popiežiaus valstybė|Popiežiaus valstybę]] ir grasino užimti Romą. Klemensas XI buvo priverstas Ispanijos karaliumi pripažinti [[Austrija|Austrijos]] erchercogą Karolį (nuo [[1711]] m. [[imperatorius Karolis VI]]). Atsakomųjų veiksmų prieš Romą ėmęsis Pilypas V [[1713]] m. [[Utrechto taika|Utrechto taikos]] sutartimi iš popiežiaus atėmė leno teisėmis valdytą [[Sicilija|Siciliją]]. Protestuodamas Klemensas XI paskelbė Sicilijai interdiktą.

[[1704]] m. uždraudė [[Kinija|Kinijoje]] naudoti pagal vietinius papročius [[jėzuitaiJėzuitai|jėzuitų]] pritaikytas apeigas, tuo pakenkdamas misijoms. 1713 m. [[popiežiausPopiežiaus bulė|bule]] ''Unigenitus'' pasmerkė jansenisto P. Kesnelio 101 tezę. 1701 m. nepritarė [[Brandenburgas|Brandenburgo]] kurfiursto Frydricho III vainikavimui [[Prūsijos karalius|Prūsijos karaliumi]] Frydrichu I. [[1707]] m. patvirtino [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] [[benediktinai|benediktinų]] 9 abatijų sujungimą į vieną Šv. Kryžiaus kongregaciją. Rėmė mokslus, ypač [[archeologijaArcheologija|archeologiją]], menus, turėjo didelę biblioteką, [[Vatikano biblioteka|Vatikano bibliotekoje]] sudarė Rytų šalių rankraščių rinkinį.<ref>{{VLE|X|255|[[Algirdas Jurevičius]]|Klemensas XI}}</ref>