Gimė [[1758]] metais Zgornjoje Šiškoje, netoli [[Liubliana|Liublianos]], valstiečių šeimoje. Pradinę mpkyklą lankė Liublianoje, po to mokėsi pas dėdę Novo Mesto [[vienuolynas|vienuolyne]]. Po moklslų [[gimnazija|gimnazijoje]] ([[1769]] – [[1775]]), kurioje labai domėjosi [[poetika]] ir [[retorika]], ruošėsi [[dvasininkas|dvasininko]] profesijai daugelyje pranciškonų vienuolynų (Novo Meste, Liublianoje, Kamnike, Svetoje gori prie Goricos). Mokėsi mišių laikymo, studijavo [[filosofija|filosofiją]] ir [[teologija|teologiją]]. Dirbo dvasininku Liublianoje, Blede, Soroje, Ribnicoje ir nuo [[1793]] metų ‒ Koprivnike prie Bohinjo, kur susipažino su Žigu Zoisu, kuris jam [[1797]] metais padėjo tapti Šentjekobo gimnazijos [[profesorius|profesoriumi]]. Tikėjosi, jog naujoji valdžia leis slovėnų kalbai įsigalėti mokyklose ir vėliau pasiekė, kad ji, kaip mokymosi kalba, būtų įvesta pradinėse ir vidurinėse mokyklose Kranjoje. Tapo mokyklos prižiūrėtoju ir vadovu. Po [[austras| austrų]] valdžios sugrįžimo Vodniko padėtis smarkiai pablogėjo, jis buvo kaltinamas bendradarbiavimu su [[prancūzas|prancūzais]] ir kaip „politiškai pavojingas“ buvo išleistas į priešlaikinę pensiją. Mirė Liublianoje, visiškai atsirtas nuo visuomeninio gyvenimo.
