Turovo-Pinsko kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
S Panaikinta kategorija "Baltarusijos istorija" (naudojant HotCat)
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Eilutė 24:
Kunigaikštystės teritorijose gyveno [[dregovičiai]], nuo IX a. ši teritorija priklausė [[Kijevo Rusia]]i. Būsimoji sostinė Turovo miestas įkurtas apie 950 m. legendinio kunigaikščio Turo, [[Rogvolodas|Rogvolodo]] brolio. Turovas buvo traktuojamas kaip dalinė kunigaikštystė, pripažįstanti Kijevo valdžią. Nuo [[Vladimiras Didysis|Vladimiro Didžiojo]] laikų čia buvo skiriami atskiri kunigaikščiai. Kijevo Rusiai skylant, jos ankstyvoji istorija buvo susijusi su [[Kijevo kunigaikštystė|Kijevo Kunigaikštyste]], čia įsitvirtino Iziaslavičių atšaka.
 
Pirmasis nepriklausomas Turovo valdovas buvo [[Jurijus Jaroslavičius]], kuris 1162 m. iškovojo nepriklausomybę nuo Kijevo. Tačiau jau tada prasidėjo šalies skaldymasis tarp Jurijaus palikuonių, susiformavo pusiau priklausomos dalinės kunigaikštystės: [[Klecko kunigaikštystė|Klecko]], [[Pinsko kunigaikstystėkunigaikštystė|Pinsko]], [[Slucko-Kopyliaus kunigaikštystė|Slucko-Kopyliaus]] ir kitos.
 
1223 m. Turovo-Pinsko žemė dalyvavo [[Kalkos mūšis|Kalkos mūšyje]], o XIII a. viduryje nusilpusi kunigaikštystė pripažino [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė]]s hegemoniją. XIV a. šiai nusilpus, Turovo-Pinsko žemė atiteko [[Gediminas|Gediminui]], kuris ją prijungė prie LDK.