Vikipedija

Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Brox (aptarimas | indėlis)
24 705 keitimai
+
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
'''Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė''' ([[1895]] m. [[sausio 15]] d. Baidotų k., [[Salantai|Salantų]] valsč., [[Kretingos apskritis|Kretingos apskr.]] – [[1962]] m. [[balandžio 25]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – dainininkė (kolaratūrinis sopranas), muzikos mokytoja, dirigentė.▼
| fonas = off
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1899|01|28|}}
| gimimo vieta = [[Baidotai]], [[Salantų valsčius]]
| mirties data = {{Mirė|1962|04|25|1899|01|28|}}
| mirties vieta = [[Kaunas]]
| tautybė =
| sutuoktinis = [[Paulius Galaunė]]
| tėvas =
| motina =
| vaikai = Dievainis, Dalia
| veikla = dainininkė, muzikos mokytoja, dirigentė
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
 
▲'''Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė''' ([[1899]] m. (kitur – [[1895]] m., [[1897]] m.) [[sausio 1528]] d. Baidotų k.[[Baidotai|Baidotuose]], [[Salantai|Salantų valsčius]] valsč., [[Kretingos apskritis|Kretingos apskr.]] – [[1962]] m. [[balandžio 25]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos dainininkė (kolaratūrinis [[sopranas]]), muzikos mokytoja, dirigentė.
 
== Biografija ==
Būdama 11 metų pradėjo giedoti [[Salantai|Salantų]] parapijos chore. [[1908]] m. [[Skuodas|Skuodo]] keturklasėje gimnazijoje ėmė reikštis [[solo]] dainavimu. [[1912]]–[[1914]] m. mokėsi Kauno [[Saulė (organizacija)|„Saulės“]] mokytojų seminarijoje, dalyvavo meninėje veikloje. 1914–[[1918]] m. mokėsi [[Maskva|Maskvos]] filharmonijos draugijos muzikos ir dramos mokyklos dramos vaidybos skyriuje (dėst. V. Uspenskis, operos klasei vadovavo V. Tiutiunikas, dramos kursą dėstė V. Nemirovičius-Dančenko ir [[Konstantinas Stanislavskis]]). Studijų metais dalyvavo lietuvių koncertuose, etnografiniuose tautų koncertuose atstovaudavo lietuviams. <ref>http://www.kretvb.lt/lt/pages/view/?id=609</ref>
 
[[1918]] m. vasarą grįžo į Lietuvą ir kuriam laikui apsistojo [[Vilnius|Vilniuje]]. Su pianiste A.[[Aleksandra Dirvianskaitė|Aleksandra Dirvianskaite]] ir kompozitorium [[Juozas Tallat-Kelpša|Juozu Tallat-Kelpša]] ėmė rengti vakarus – -koncertus VilniujeKaune ir KauneVilniuje, taip pat [[Žemaitija|Žemaitijos]] miestuose ir miesteliuose.▼
Būdama 11 metų, jau giedojo Salantų parapijos chore, o lankydama [[Skuodas|Skuodo]] nepilną vidurinę mokyklą, nuo [[1908]] m. pradėjo reikštis ir kaip solistė. [[1912]] m.–[[1914]] m. mokėsi Kauno „Saulės“ mokytojų - mergaičių seminarijoje, dalyvavo meninėje veikloje.
 
[[1919]] m. [[sausio 12]] d. ištekėjo už dailininko ir dailėtyrininko [[Paulius Galaunė|Pauliaus Galaunės]]. Tų pačių metų pavasarį apsigyveno Kaune. DėstėAktyviai muziką ir dainavimą miesto mokyklose, įsitraukėįsijungė į [[LietuvosLietuvių meno kūrėjų asociacijadraugija|LietuvosLietuvių meno kūrėjų draugijos]] Muzikosorganizuotą muzikos sekcijos veiklą, prisidėjosu priekitais lietuviškosmuzikais ėmėsi operos organizavimo. [[1920]] m. [[gruodžio 31]] d. pirmajame [[Džiuzepė Verdis|Džiuzepės Verdi]] operos „Traviata“ spektaklyje atliko Violetos vaidmenįdarbo.▼
[[1915]] m.–[[1918]] m. [[Maskva|Maskvos]] filharmonijos draugijos aukštojoje muzikos ir dramos mokykloje studijavo dainavimą (dėst. V. Uspenskis, operos klasei vadovavo V. Tiutiunikas, dramos kursą dėstė V. Nemirovičius-Dančenko ir [[Konstantinas Stanislavskis|K. Stanislavskis]]). Studijuodama aktyviai dalyvavo koncertinėje veikloje, dainavo Dailės teatro chore, [[Charles Gounod|Šarlio Guno]] operoje „Faustas“ atliko Margaritos vaidmenį, o [[Piotras Čaikovskis|Piotro Čaikovskio]] operoje „Eugenijus Oneginas“ – Tatjanos vaidmenį.
 
Iki [[1920]]–[[1931]] m. dirbdama I kategorijos [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] soliste,solistė. 1920 m. [[gruodžio 31]] d. pirmajame [[Džiuzepė Verdis|Džiuzepės Verdi]] operos „Traviata“ spektaklyje atliko Violetos vaidmenį. <ref>http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(262);Article(6384);</ref> Valstybės teatre sukūrė daugiau kaip 25 klasikinių operų pagrindinius vaidmenis (iš jų 16 premjerų) ir turėjo apie 1200 viešų pasirodymų operoje ir koncertų salėse. Dalyvavo [[Kauno radijo stotis|Kauno radiofono]] koncertų programose. Kelis kartus važiavo į [[Paryžius|Paryžių]], kur po 3-4 mėnesius gilino vokalo studijas (pedagogė Franciose-Jeanne Schütz-Litvinne ir kt.).▼
▲[[1918]] m. vasarą grįžo į Lietuvą ir kuriam laikui apsistojo [[Vilnius|Vilniuje]]. Su pianiste A. Dirvianskaite ir kompozitorium [[Juozas Tallat-Kelpša|Juozu Tallat-Kelpša]] ėmė rengti vakarus – koncertus Vilniuje ir Kaune, taip pat [[Žemaitija|Žemaitijos]] miestuose ir miesteliuose.
 
1931–[[1940]] m. dėstė muziką ir dainavimą Šv. Jėzaus Širdies kongregacijos mergaičių gimnazijoje, vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams. 1940–[[1942]] m. dėstė Kauno muzikos kursuose.
▲[[1919]] m. [[sausio 12]] d. ištekėjo už dailininko ir dailėtyrininko [[Paulius Galaunė|Pauliaus Galaunės]]. Tų pačių metų pavasarį apsigyveno Kaune. Dėstė muziką ir dainavimą miesto mokyklose, įsitraukė į [[Lietuvos meno kūrėjų asociacija|Lietuvos meno kūrėjų draugijos]] Muzikos sekcijos veiklą, prisidėjo prie lietuviškos operos organizavimo. [[1920]] m. [[gruodžio 31]] d. pirmajame [[Džiuzepė Verdis|Džiuzepės Verdi]] operos „Traviata“ spektaklyje atliko Violetos vaidmenį.
 
A. Galaunienė reiškėsi ir kaip dirigentė. [[1933]] m. [[birželio 5]] d. [[Petras Vileišis|Petro Vileišio]] aikštėje Kaune LKM draugijos kongreso metu dirigavo 1500 dalyvių moterų chorui ir orkestrui. [[1934]] m. vasarą [[Palanga|Palangoje]] dirigavo [[skautai|skaučių]] surengtame koncerte [[Robert Baden-Powell|Baden-Povelui]] pagerbti. [[1939]] m. [[gegužės 8]] d. Valstybės teatre dirigavo lietuviškų gimnazijų jungtiniam moterų chorui. 1940 m. vasarą [[Kauno sporto halė]]je surengtoje mokyklinių chorų šventėje dirigavo 2000 dainininkų jungtiniam chorui.▼
▲Iki [[1931]] m. dirbdama I kategorijos [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] soliste, sukūrė daugiau kaip 25 klasikinių operų pagrindinius vaidmenis (iš jų 16 premjerų) ir turėjo apie 1200 viešų pasirodymų operoje ir koncertų salėse. Dalyvavo [[Kauno radijo stotis|Kauno radiofono]] koncertų programose. Kelis kartus važiavo į [[Paryžius|Paryžių]], kur po 3-4 mėnesius gilino vokalo studijas (pedagogė Franciose-Jeanne Schütz-Litvinne ir kt.).
 
Aktyviai dalyvavo Lietuvių - prancūzų draugijos veikloje, [[1937]] m. apdovanota [[Prancūzija|Prancūzijos]] ordinu. Rašė recenzijas apie Valstybės teatro operų spektaklius [[Lietuvos aidas|„Lietuvos aide“]] ir kitur.▼
Išėjusi iš Valstybės teatro, [[1933]] m.–[[1940]] m. dėstė muziką ir dainavimą Kauno Švč. Jėzaus širdies gimnazijoje, vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams. [[1940]]–[[1942]] m. dėstė Kauno muzikos kursuose. [[1945]] m.–[[1947]] m. vėl dainavo Kauno valstybiniame operos ir baleto teatre, nuo [[1948]] m. – [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijos]], o [[1949]] m.–[[1950]] m. – Kauno [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]] muzikos mokyklos solinio ir ansamblinio dainavimo dėstytoja. [[1949]]–[[1953]] m. – Lietuvos aklųjų draugijos Kauno skyriaus solinio dainavimo mokytoja, buvo daugelio solistų mėgėjų konsultantė ir globėja.▼
 
▲Išėjusi iš Valstybės teatro, [[1933]] m.–[[1940]] m. dėstė muziką ir dainavimą Kauno Švč. Jėzaus širdies gimnazijoje, vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams. [[1940]]–[[1942]] m. dėstė Kauno muzikos kursuose. [[1945]] m.–[[1947]] m. vėl dainavo Kauno valstybiniame operos ir baleto teatre,. nuoNuo [[1948]]1947 m. – [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijos]], o [[1949]] m.–[[1950]] m. – Kauno [[JuozasKauno GruodisJuozo Gruodžio konservatorija|Kauno Juozo Gruodžio]] muzikos mokyklos]] solinio ir ansamblinio dainavimo dėstytoja. [[1949]]–1949–[[1953]] m. – Lietuvos aklųjų draugijos Kauno skyriaus solinio dainavimo mokytoja, buvo daugelio solistų mėgėjų konsultantė ir globėja. <ref>
▲Aktyviai dalyvavo Lietuvių - prancūzų draugijos veikloje, [[1937]] m. apdovanota [[Prancūzija|Prancūzijos]] ordinu. Rašė recenzijas apie Valstybės teatro operų spektaklius [[Lietuvos aidas|„Lietuvos aide“]] ir kitur.
* [[Boleslovas Zubrickas]]. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.</ref><ref>{{TLE|I|- Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.565}}</ref>▼
 
== Atminimo įamžinimas ==
▲A. Galaunienė reiškėsi ir kaip dirigentė. 1933 m. [[birželio 5]] d. [[Petras Vileišis|Petro Vileišio]] aikštėje Kaune LKM draugijos kongreso metu dirigavo 1500 dalyvių moterų chorui ir orkestrui. [[1934]] m. vasarą dirigavo [[skautai|skaučių]] surengtame koncerte [[Robert Baden-Powell|Baden-Povelui]] pagerbti. [[1939]] m. [[gegužės 8]] d. Valstybės teatre dirigavo lietuviškų gimnazijų jungtiniam moterų chorui. 1940 m. vasarą [[Kauno sporto halė]]je surengtoje mokyklinių chorų šventėje dirigavo 2000 dainininkų jungtiniam chorui.
* [[1962]] m. [[Petrašiūnų kapinės]]e pagal P. Galaunės projektą pastatytas antkapinis paminklas.
* [[1990]] m. [[sausio 25]] d. atidengta memorialinė lenta (skulpt. [[Stasys Žirgulis]]).
* [[1995]] m. [[gruodžio 14]] d. A. ir P. Galaunių namuose Kaune (Vydūno al. 2) atidarytas muziejus. <ref>http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=GALAUNIEN%CB-NEZABITAUSKAIT%CB%20ADEL%CB</ref>
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
▲* [[Boleslovas Zubrickas]]. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
 
{{DEFAULTSORT:Galaunienė-Nezabitauskaitė, Adelė}}
[[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai]]▼
[[Kategorija:Lietuvos operos dainininkai]]▼
[[Kategorija:Sopranai]]
▲[[Kategorija:Lietuvos operos dainininkai]]
▲[[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai]]
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Adelė_Nezabitauskaitė-Galaunienė"