Žagsėjimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Žagsulys gali būti sukeltas daugybės [[CNS|centrinės]] ir [[Periferinė nervų sistema|periferinės nervų sistemos]] sutrikimų, dėl sujaudintų ar pažeistų [[Klajoklinis nervas|klajoklio]] bei [[diafragminis nervas|diafragminio]] [[nervas|nervų]]. Žagsulys dažnai prasideda suvartojus [[alkoholis|alkoholio]], karbonizuotų gėrimų, sausų kepinių bei aštraus maisto. Taip pat jis gali būti sukeliamas per greitai valgant ar dėl labai ilgo [[juokas|juoko]]. Ilgai trunkantis ir sunkiai gydomas žagsėjimas gali būti sukeltas pažeidus ar suerzinus susijusius nervus. [[Chemoterapija]] 30 % pacientų taip pat sukelia žagsulį.

Christian Straus su savo komanda, dirbantys Kanadoje, Kalgario universitete, pasiūlė teoriją, kad žagsulys yra evoliucijos liekana iš [[amfibija|amfibijų]] kvėpavimo sistemos. Amfibijos, pavyzdžiui, varlės, ryja orą ir vandenį dėl motorinio reflekso, panašiai kaip [[žinduoliai]] žagsi. Norėdami patvirtinti šią teoriją, jie stebėjo motorinius kanalus, kurie leidžia atsirasti žagsuliui dar embrioninio vystymosi metu, kol dar nėra galutiniai išsivystę plaučiai. Taigi, pasak šios teorijos, žagsėjimas yra dabartinės žinduolių plaučių sistemos evoliucinis pirmtakas. Be to, tiek žagsėjimas, jiek amfibijų oro rijimas, sukeltas padidėjusio CO2CO₂ kiekio, gali būti nuslopintas vaisto [[Baclofen]], o tai patvirtina bendrą šių veiksmų kilmę. Tai gali paaiškinti kodėl [[neišnešioti naujagimiai]] apie 2,5 % laiko praleidžia žagsėdami. Jie mėgina ryti orą kaip amfibijos, nes jų plaučiai nėra iki galo susiformavę.