15:14, 12 liepos 2010 versija taisyti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 809 keitimai S →‎Geografija ← Prieš tai darytas keitimas		18:29, 30 liepos 2010 versija taisyti anuliuoti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S wz prastinimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 51: Iki 354 m. pr. m. e. susikirto Filipo ir [[Antroji Atėnų imperija\|Antrosios Atėnų imperijos]] interesai dėl Chalkidikės lygos. Šis susikirtimas paskatino neramumus Atėnų imperijoje (Sąjungininkų kąrą) ir jos suirimą. Chalkidikės lygos miestai perėjo į Makedonijos pusę, ir šalis užsitikrino priėjimą prie jūros. Chalkidikės miestai-valstybės buvo nusiaubti per Olinto karą (349–348) ir galutinai prijungti prie Makedonijos. 356–352 m. pr. m. e. Graikijoje vykstantis [[Trečiasis Šventasis karas]] leido Makedonijai pirmą kartą aktyviai įsikišti į Graikų reikalus. 346 m. pr. m. e. Makedonija tapo lemiama jėga, pabaigusia graikų karus, ir tokiu būdu įgijusia čia sprendžiamąją galią. Netrukus po to Makedonijos vasale tapo [[~~Trakija\|~~Trakija]]. Filipo užkariavimus pabaigė 339 m. pr. m. e. Graikijoje kilęs Ketvirtasis Šventasis karas, kurį Makedonija pabaigė kitais metais, per 338 m. pr. m. e. [[Cheronėjos mūšis\|Cheronėjos mūšį]]. Šio mūšio metu beveik visa Graikija tapo pavaldi Makedonijai, ir čia sukurta šiai pavaldi [[Korinto lyga]]. Pilypo II sūnus [[Aleksandras Makedonietis]] (356–323 m. pr. m. e.) išplėtė Makedonijos valdas, trumpam sukurdamas galingą imperiją, rytuose siekiančią [[Indas (upė)\|Indo upę]].

Senovės Makedonija: Skirtumas tarp puslapio versijų