Iš natūraliųjų diatoninės [[dermė]]s laipsnių sudaryti inetrvalai vadinami '''diatoniniais'''. '''Kokybinį''' diatoninio intervalo dydį lemia jo sudėtin įeinančių [[tonas|tonų]] ir [[pustonis|pustonių]] kiekis. Iš natūraliųjų diatoninės [[dermė]]s laipsnių sudaryti inetrvalai vadinami diatoniniais. Pagal kokybę jie esti '''grynieji''' ([[prima]], [[oktava]], [[kvinta]], [[kvarta]]), '''didieji''' ir '''mažieji''' ([[sekunda]], [[tercija]], [[seksta]], [[septima]]; atitinkamai sudėtiniai: [[nona]], [[decima]], [[tercdecima]], [[kvartdecima]]). Išimtis - padidintos kvartos ir sumažintos kvintos intervalai (susidaro tarp IV ir VII mažorinės dermės laipsnių); jie yra vienodo dydžio (dvylikalaipsnėje temperuotoje darnoje) ir kiekvienas jų dar vadinamas [[tritonis|tritoniu]]. Žymint intervalo kokybę naudojamos tokios santrumpos:
* gr. - grynasis intervalas (pvz., gr.4 - grynoji kvarta);
* m. - mažasis intervalas (pvz., m.2 - mažoji sekunda);
