Leobenas: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 038 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
šaltinis
S (robotas Pridedama: eo:Leoben)
(šaltinis)
|PL=47|PM=22|PS=50|IL=15|IM=05|IS=50
|žemė = Štirijos
|įkurtas = 1261
|vadovas =
|gyventojumetai = 2006 |gyventoju = 25227
}}
 
'''Leobenas''' – miestas rytinėje [[Austrija|Austrijos]] dalyje, ant [[Mura|Muros upės]] kranto. Miestas specializuojasi pramonės srityje, jame yra [[Leobeno universitetas]].
 
==Istorija==
[[904]] m. pirmąkart minima dabartinio Leobeno vietoje buvusi ''Liupinos'' gyvenvietė, šalia kurios [[1173]] m. paminėta kita, ''Liubeno'' gyvenvietė, išsiplėtusi greta Šv. Jokūbo bažnyčios. Vėliau jos susijungė į Leobeną, kuris [[1261]] m. gavo miesto teises. Nuo [[XIV a.]] geležies apdirbimo ir geležinių dirbinių prekybos centras. Per [[XVI a.]] religinius karus buvo [[katalikai|katalikų]] karinės atramos punktas, čia įsitvirtino [[jėzuitų ordinas]]. [[1782]]–[[1859]] m. vyskupijos centras. [[1797]] m. Leobene pasirašyta Austrijos–Prancūzijos taikos sutartis, pagal kurią [[Austrija]] prarado [[Belgija|Belgiją]] ir [[Lombardija|Lombardiją]]. Per [[XIX a.]] Leobenas lėtai, bet nuolatos plėtėsi. [[1939]] m. prie Leobeno prijungti ''Donavicas'', ''Judendorfas'', ''Gosas'' ir ''Leitendorfas''; Leobenas padidėjo dvigubai. [[1790]] m. įkurtas Leobeno teatras. [[1849]] m. įkurta šachtininkų mokykla, dab. Metalurgijos ir kasybos universitetas.
 
== Ekonomika ==
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] gyventojų skaičius pradėjo mažėti.
Iki [[XX a.]] septinto dešimtmečio prie Leobeno buvo kasamos anglys. [[XX a.]] pabaigoje dėl ūkio konjunktūros pokyčių mažėjo metalurgijos fabrikų, didėjo kultūros įstaigų ir turizmo sektoriaus svarba. Geležinkeliai ir plentai Leobeną jungia su [[Viena]], [[Lincas|Lincu]], [[Klagenfurtas|Klagenfurtu]]. Išplėtota juodoji [[metalurgija]] (koncerno VOESTALPINE AG įmonė), metalo apdirbimo, maisto (alaus; daugiau kaip 1 mln. hl per metus), elektronikos, statybinių medžiagų, plaušienos ir popieriaus, chemijos (dažų, lakų), medienos apdirbimo pramonė.
 
== Architektūra ==
Išlikęs Viduramžių miesto planas. Bažnyčios:
* [[gotika|gotikos]], [[barokas|baroko]] bruožų turinti Šv. Jokūbo, [[1188]] m.,
* Švč. Mergelės Marijos prie Vaseno, [[1149]] m., [[XV a.]] lubų tapyba, gotikiniai vitražiniai langai, barokinis interjeras [[1845]] m., bokštas [[1900]] m.,
* Necgevolbe, [[1483]] m.,
* ankstyvojo baroko Šv. Pranciškaus Ksavero, [[1665]] m.),
* Gustavo Adolfo, [[1908]] m.).
* Benediktinių vienuolynas, [[1020]] m.) su vėlyvosios gotikos bažnyčia, apie [[1520]] m., [[XI a.]] ankstyvosios romanikos kripta, klasicistinis altorius [[1793]] m.,
* Šv. Mykolo koplyčia su freskomis, apie [[1283]] m.,
* dominikonų vienuolynas, [[1280]] m., išplėstas [[1811]]; dabar Žemės teismas ir kalėjimas.
 
* [[XIII a.]] Maseno pilies griuvėsiai,
* Maut bokštas, [[1280]] m., barokinis kupolas [[1794]] m.,
* senoji rotušė, [[1485]] m., [[1568]] m. pristatytas bokštas; dab. Prekybos ir kongresų centras,
* svečių namai „Juodasis Erelis“ su gotikiniu kiemu, [[XVI a.]],
* barokinis „Hackhaus“ su stiuko lipdinių fasadu, apie [[1680]] m.,
* Švč. Trejybės kolona, [[1718]] m.,
* Miesto teatro rūmai, [[1791]] m.,
* Angelų tiltas, [[1794]] m.),
* Bergmano tiltas, [[1799]] m..
* [[XX a.]] statiniai:
** naujoji rotušė, [[1973]] m.,
** Parodų rūmai, [[1997]] m., architektas G. Domenigas. {{šaltinis|{{VLE|XIII|7||Leobenas}}}}
 
==Gyventojai==
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] gyventojų skaičius pradėjo mažėti.{{dem|kolon=8|till=40000|inc=10000|incmin=2000|valst=at
|1869|11062
|1880|14129
== Sportas ==
* [[DSV Leoben]] (futbolas)
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
[[Kategorija:Austrijos miestai]]
51 001

pakeitimas