Willy Brandt: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vilis Brantas''' (Karlas Herbertas Framas; {{de|Herbert Ernst Karl Frahm}}, ''Willy Brandt'', g. [[1913]] m. [[gruodžio 18]] d. [[Liubekas|Liubeke]] – [[1992]] m. [[spalio 9]] d. [[Bona|Bonoje]]) - [[žurnalistas]], [[Vokietija|Vokietijos]] ir tarptautinis politinis veikėjas.

Nuo [[1928 m.]] dalyvavo socialdemokratų jaunimo judėjime. Nuo [[1930 m.]] iki [[1931]] m. [[Vokietijos socialdemokratų partija|SPD]] narys. Nuo 1931 m. Vokietijos socialistinės darbininkų partijos narys. [[1932]]–[[1933]] m. žurnalistas [[Liubekas|Liubeke]]. [[1933]] m. sausio mėn., tapęs Viliu Brantu pradėjo pogrindinę veiklą, vėliau emigravo į [[Danija|Daniją]].

[[1933]]–[[1940]] m. gyveno [[Norvegija|Norvegijoje]], studijavo istoriją [[Oslas|Oslo]] universitete. [[1937]] m. SDP vardu su [[Vokietijos komunistų partija|VKP]] ir SPD lyderiais pasirašė antifašistinį kreipimąsi į vokiečių tautą.

[[1936]]–[[1937]] m. Pilietinio karo [[Ispanija|Ispanijoje]] metu ten dirbo kaip norvegų laikraščių korespondentas. [[1940]] m. Vokietijai okupavus [[Norvegija|Norvegiją]], emigravo į [[Švedija|Švediją]], kur aktyviai dirbo emigracinėse socialdemokratų organizacijose.

[[1944]] m. vėl tapo SPD nariu. [[1945]]–[[1947]] m. Norvegijos spaudos atstovas [[Berlynas|Berlyne]].

[[1948]] m. SPD atstovas [[Vakarų Berlynas|Vakarų Berlyne]]. [[1950]] m. Vakarų Berlyno SPD valdybos narys, [[1954]] m. pirmininko pavaduotojas, [[1958]] m. valdybos pirmininkas. Dirbo spaudoje.

[[1957]]–[[1966]] m. Vakarų Berlyno [[burmistras]].

Nuo [[1964]] m. SPD valdybos pirmininkas. [[1965]] m. rinkimuose siekė kanclerio posto. [[1966]]–[[1969]] m. VFR vicekancleris ir užsienio reikalų ministras Kizingerio koalicinėje vyriausybėje.

[[1966]] m. išrinktas [[Socialistų Internacionalas|SI]] vicepirmininku.

[[1969]]–[[1974]] m. Vokietijos federalinis kancleris. Tačiau [[1974]] m. atsistatydino, kai paaiškėjo, kad jo asmeninis referentas G. Gijomas yra [[STASI]] agentas.

[[1976]]–[[1992]] m. Socialistų Internacionalo pirmininkas, [[1992]] m. Garbės pirmininkas. [[1977]]–[[1983]] m. Nepriklausomos komisijos „Šiaurė-Pietūs“ pirmininkas. Nuo [[1988 m.]] fondo „Taika ir plėtra“ pirmininkas.