Zavoločė

Rusijos istorinė žemė Zavoločjė (Заволочье)
Šalis	Rusija (Archangelskas)
Tautos	vepsai
Laikotarpis	Naugardo duoklininkai IX-XV a. Rusijos dalis nuo XVI a.
Miestai	Belozerskas
Rusijos istoriniai regionai: Karelija, Ingrija, Dvina, Permė, Pečiora, Jugra, Pavolgys, Ponto stepė, Sibiras

Zavoločjė (rus. Заволочье) arba Dvinos žemė (rus. Двинская земля ), Vepsija - istorinė sritis dabartinėje Rusijoje - Archangelsko srityje, kurioje gyveno taip vadinamieji zavoločjės čiudai (vepsų gentys).

Geografija

Pavadinimas reiškė "už volokų", t.y. upelių, kurios sujungė Onegos ežerą su gretimais ežerais, pirmiausia Baltuoju ežeru. Ši geografinė riba atskyrė regioną nuo vakariau buvusios Karelijos. Į rytus nuo jo, Pečioros baseine buvo Pečioros žemė, o į pietryčius - Permės žemė. Pietuose regionas siekėsi su Volgos aukštupiu.

Regionas tampriai susijęs su Šiaurės Dvinos ir Onegos upės baseinais. Jis pasižymėjo gausiais miškais, kuriuose veisėsi brangiakailiai žvėrys, labai vertinami senovės pasaulyje. Vietos žmonės daugiausia užsiėmė žvėrių medžiokle,

Istorija

Anksčiausias regiono apibrėžimas apėmė tik nedidelę teritoriją į rytus nuo Baltojo ežero ir jį su Onega jungusios upės. Čia buvo vienas seniausių miestų - Beloozero (rus. Белоозеро), kurį, pasak legendos įkūrė ir valdė Riuriko giminaitis Sineus. Finougrų žemėse plito slavų kultūra ir kėlėsi kolonistai iš Naugardo respublikos.

Nuo XI a. pabaigos regiono apibrėžimas plėtėsi, nes kolonistai pamažu apgyvendino Onegos ir Šiaurės Dvinos baseinus. Jis buvo administruojamas kaip Zavoločjės valsčius. Kolonistų migracijos į Zavoločję ir vietinių vepsų asimiliacija dar labiau paspartėjo, kuomet Rusią nusiaubė mongolai. Bėgdami nuo jų, slavai masiškai apgyvendino šį atokų šiaurinį kraštą. Panašiu jis buvo apgyvendinamas ir iš jūrinės pusės - čia kėlėsi pomorai, tyrinėję Baltosios jūros pakrantes.

Turtingas regionas masino augančią Maskvos, kuri siekė paveržti regioną iš Naugardo. Pradedant Ivanu Kalita, Maskvai pavyko užimti piečiausius regiono miestus, pirmiausia Belozerą. Vėliau, 1397 m. vietos gyventojai patys pasiprašė prijungiami prie Maskvos. Tačiau jau kitais metais Naugardas sumušė Maskvą ir susigrąžino žemę į savo valdžią. Dvina išbuvo Naugardo respublikos sudėtyje iki 1478 m., kai pats Naugardas buvo prijungtas prie Maskvos.