13:17, 25 liepos 2010 versija taisyti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 809 keitimai S →‎Nuorodos ← Prieš tai darytas keitimas		20:12, 26 liepos 2010 versija taisyti anuliuoti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 809 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Regionasd ~~{{Rusijos istorija}}~~ \| Spalva = red '''Didžioji Permė''' ({{ru\|Пермь Великая}}, {{kv\|Ыджыт Перем}}) - istorinė Rusijos sritis, buvusi į vakarus nuo šiaurinio Uralo. ▼ \| Tipas = Rusijos istorinė žemė \| Pavadinimas = Permė (Перем) \| Foto = Permia map.jpg \| Šalis = [[Rusija]] ([[Permės kraštas\|Permė]]) \| Vėliava = Coat of Arms of Perm.png \| Tauta = [[permiai]], vėliau [[komiai]] \| Kalba = \| Valstybės = \| Laikotarpis = [[Bjarmija]] IX-XI a.<br>Naugardo duoklininkė XII-XV a.<br>Rusijos dalis nuo 1472 m. \| Miestai = [[Čerdynė]] \| Titulas = \| Atskilo nuo = \| Prijungta prie = \| Žemėlapis = \| Sąrašas = '''Rusijos istoriniai regionai:'''<br>[[Karelija]], [[Ingrija]], [[Dvinos žemė\|Dvina]], [[Didžioji Permė\|Permė]], [[Pečioros žemė\|Pečiora]], [[Jugra]], [[Pavolgys]], [[Ponto stepė]], [[Sibiro istorija\|Sibiras]] }} ▲'''Didžioji Permė''' ({{ru\|Пермь Великая}}, {{kv\|Ыджыт Перем}}), arba '''Permės žemė''' - istorinė [[Rusija\|Rusijos]] sritis, buvusi į vakarus nuo šiaurinio [[Uralas\|Uralo]]. == Pavadinimai == Žemės į vakarus nuo [[Uralas\|Uralo]] iki [[Pečiora\|Pečioros]], [[Vyčegda\|Vyčegdos]], [[Kama (upė)\|Kamos]] ir [[Volga\|Volgos]] upių įvairiais laikais vadin tos skirtingai. Viduramžiais - ''[[Biarmija]]'', senoviniuose rusų metraščiuose ir sutartyse - ''Permė'' ({{ru\|Пермь}}), ''Peremė'' (''Перемь''), ''Permija'' (''Пермия''). XVI-XVII a. raštininkų knygose, valdovo raštuose ir kituose dokumentuose vartotas pavadinimas ''Didžioji Permė'' (''Пермь Великая'') reiškė visą tą kraštą, kurio sostinė, manoma, buvo [[Čerdynė]] ({{ru\|Чердынь}}). „Didžiojo Brėžinio knygoje“ (1627 m.) minima ''Senoji Permė'' buvo Ust-Vymės ({{ru\|Усть-Вымь}}) miestas ant Vyčegdos kranto, o ''Mažoji Permė'' ar ''Permca'' (''Пермь Малая'' ar ''Пермца'') - zyrianų valsčius [[Solvyčegodskas\|Solvyčegodsko]] apylinkėse.<ref name="B&E">[http://www.cultinfo.ru/fulltext/1/001/007/078/78426.htm Пермская губерния] ([[Enciklopedinis Brokhauzo ir Efrono žodynas]])</ref> Pavadinimas ''Didžioji Permė'' aptinkamas ir šventojo Stefano Permiečio (''Стефан Пермский'') gyvenimo aprašyme, sudarytame 1396—1397 m., bet jis reiškė tik dalį [[Permės ~~sritis\|Permės srities]]~~žemės. Dėl neaiškumų pirminiuose šaltiniuose sunku apibrėžti Didžiosios Permės ribas įvairiais laikais. Maždaug aišku, kad senovinė Permija ir zyrianų kraštas šiaurėje ribojosi su [[samodai]]s, rytuose - su Uralo kalnais ir [[mansiai]]s, pietuose - su [[baškirai]]s ir [[udmurtai]]s, vakaruose - su [[Velikij Ustiugas\|Velikij Ustiugu]], [[Vologda]] ir [[Baltoji jūra\|Baltąja jūra]]. <br>XVI-XVII a., pagal raštininkų knygų sudarytojus Jachontovą ir Michailą Kaisarovą, Didžiojoje Permėje buvo trys apygardos:▼ * Permės arba Čerdynės - pagrindinis miestas Čerdynė;▼ * Usoljės - atsiradusi XV a. (centras ''Usoljė-Kamskojė'', dabartinis [[Solikamskas]]);▼ * Stroganovų tėvonijos. ▼ Iš kur kilęs žodis ''Permė'' ({{ru\|Пермь}}) irgi nėra aišku. Pagal vienus šaltinius jis kilęs iš {{kv\|парма}} 'kalnas; miškinga aukštuma', kas galbūt susiję su aukštu [[Poliudas\|Poliudo]] ({{ru\|Полюд}}) kalnu netoli Čerdynės, pagal kitus - nuo ''päärma'' 'pakraštys', pagal trečius - tai pakitęs žodis ''[[Biarmija]]''. == Geografija == <br>Rusų dokumentuose ''Peremė'' pirmą kartą paminėta „Būtųjų laikų pasakojime“ ({{ru\|Повесть временных лет}}) kaip neslavų tauta, o taip pat 1263 m. raštuose, novgorodiečių duotose didžiajam kunigaikščiui Jaroslavui Jaroslavičiui. Jau tuo metu Permės žemės buvo dalinai priklausomos nuo Novgorodo. ▼ Dėl neaiškumų pirminiuose šaltiniuose sunku apibrėžti Didžiosios Permės ribas įvairiais laikais. Geografine prasme žodis Permė naudotas vadinti žemėms, kur gyveno kalbantys [[permių kalbos\|permės kalbomis]]. <br>Geografine prasme žodis Permė naudotas vadinti žemėms, kur gyveno kalbantys permės kalbomis. Istoriniuose šaltiniuose Permė dar kartą paminėta 1332 m. rašant apie legendinį [[Užkamės sidabras\|Užkamės sidabrą]].<ref name="B&E"/>▼ Maždaug aišku, kad senovinė Permija, t.y. zyrianų ([[permiai\|permių]]), kraštas šiaurėje ribojosi su [[samodai]]s (taip vadinamoji [[Pečioros žemė]]), rytuose [[Uralo kalnai]] skyrė nuo [[chantai\|chantų]] ir [[mansiai\|mansių]] gyvenamos [[Jugra\|Jugros]]. Pietuose ji ribojosi su [[Pavolgys\|Pavolgiu]] ([[baškirai]]s ir [[udmurtai]]s), vakaruose - su [[Velikij Ustiugas\|Velikij Ustiugu]], [[Vologda]] ir [[Baltoji jūra\|Baltąja jūra]] (jos skyrė nuo [[Dvinos žemė]]s). Permės žemė daugiausia buvo siejama su [[Vyčegda\|Vyčegdos]] ir [[Kamos upė\|Kamos]] baseinais, dėl to geografiškai dar vadinama [[Pakamys\|Pakamiu]]. Spėjama, kad novgorodiečiai iš Didžiosios Permės gyventojų dar XII a. pradžioje ėmė rinkti duoklę, bet savo gyvenviečių ten neturėjo. Nuo XIV pabaigos, kai zyrianų švietėjas šventasis Stefanas 1383 m. buvo paskirtas pirmuoju Permės vyskupu, Permės kraštas patraukė Maskvos didžiųjų kunigaikščių dėmesį. Tuo metu stipriausias Permės komių valstybinis darinys buvo [[Didžiosios Permės kunigaikštystė]], kurios sotinė buvo Čerdynė. Iki 1472 m. ši kunigaikštystė buvo Novgorodo duoklininkė. 1472 m., [[Ivanas III]], pasinaudojęs Maskvos pirkliams padarytų įžeidimų pretekstu į Permės kraštą pasiuntė kunigaikščio [[Fiodoras Margasis\|Fiodoro Margojo]] ({{ru\|Фёдор Пёстрый}}) vadovaujamą kariuomenę, kuri kunigaikštystę ir visą kraštą pajungė Maskvos valdžiai. Tais pačiais metais Čerdynės Bogoslovsko vienuolyno [[sinodikas\|sinodike]] pirmą kartą paminėti kelių Permės kunigaikščių ir kunigaikštienių vardai. Ivanas III iki savo valdymo pabaigos nominaliu Permės krašto valdytoju paliko [[Didžiosios Permės kunigaikščiai\|Didžiosios Permės kunigaikštį]] Michailą Permietį, nors tikrieji krašto valdytojai tiek civiliniu, tiek dvasiniu požiūriu buvo Permės vyskupai. ▼ == Istorija == ~~1472 m. Fiodoras Margasis [[Pokča\|Pokčoje]] (buvusi Didžiosios Permės sostinė) pastatė rusų tvirtovę.~~ {{main\|Biarmija\|Naugardo respublika\|Didžiosios Permės kunigaikštystė}} <br>Nuo pirmųjų rusų valdžios metų permiečiai turėjo dalyvauti Maskvos vaivadų žygiuose į Jugrą (1483, 1485, 1499 m.), prieš mansius (1484 m.). O Permę puldinėjo mansiai ir [[totoriai]] (1481, 1505, 1531, 1539, 1547, 1572, 1573 и 1581 m.). Ypatingai daug žalos Permei padarė 1581 m. [[Pelymo kunigaikštystė\|Pelymo kunigaikščio]] Kicheko su Sibiro ir kitais [[totoriai]]s, [[chantai]]s, [[mansiai]]s ir [[baškirai]]s. ▼ Permės regionas tapatinamas su [[vikingai\|vikingų]] šaltiniuose IX a. minima [[Biarmija]], į kurią vikingai rengė prekybinius žygius. Ji buvo svarbi tarpininkė tarp Arkties vandenyno pakrančių ir [[Pavolgio Bilgarija\|Pavolgio Bulgarijos]] ▲~~<br>~~Rusų dokumentuose ''Peremė'' pirmą kartą paminėta „Būtųjų laikų pasakojime“ ({{ru\|Повесть временных лет}}) kaip neslavų tauta, o taip pat 1263 m. raštuose, novgorodiečių duotose didžiajam kunigaikščiui Jaroslavui Jaroslavičiui. Jau tuo metu Permės žemės buvo dalinai priklausomos nuo [[Naugardo respublika\|Novgorodo]]. Vėliau Naugardo administravime Permė buvo traktuojama kaip '''Permės valsčius''', vienas iš administracinių vienetų, nepavaldžių [[piatina\|piatinoms]]. ▲~~<br>Geografine~~Spėjama, kad novgorodiečiai iš Didžiosios Permės gyventojų dar ~~prasme~~XII ~~žodis~~a. ~~Permė~~pradžioje ~~naudotas~~ėmė ~~vadinti~~rinkti ~~žemėms~~duoklę, ~~kur~~bet ~~gyveno~~savo ~~kalbantys~~gyvenviečių ~~permės~~ten ~~kalbomis~~neturėjo. Istoriniuose šaltiniuose Permė dar kartą paminėta 1332 m. rašant apie legendinį [[Užkamės sidabras\|Užkamės sidabrą]].<ref name="B&E"/> Nuo XIV pabaigos, kai zyrianų švietėjas šventasis [[Stefanas]] 1383 m. buvo paskirtas pirmuoju Permės vyskupu, Permės kraštas patraukė Maskvos didžiųjų kunigaikščių dėmesį. Tuo metu stipriausias Permės komių valstybinis darinys buvo [[Didžiosios Permės kunigaikštystė]], kurios sotinė buvo Čerdynė. Iki 1472 m. ši kunigaikštystė buvo Novgorodo duoklininkė. ▲Spėjama, kad novgorodiečiai iš Didžiosios Permės gyventojų dar XII a. pradžioje ėmė rinkti duoklę, bet savo gyvenviečių ten neturėjo. Nuo XIV pabaigos, kai zyrianų švietėjas šventasis Stefanas 1383 m. buvo paskirtas pirmuoju Permės vyskupu, Permės kraštas patraukė Maskvos didžiųjų kunigaikščių dėmesį. Tuo metu stipriausias Permės komių valstybinis darinys buvo [[Didžiosios Permės kunigaikštystė]], kurios sotinė buvo Čerdynė. Iki 1472 m. ši kunigaikštystė buvo Novgorodo duoklininkė. 1472 m., [[Ivanas III]], pasinaudojęs Maskvos pirkliams padarytų įžeidimų pretekstu į Permės ~~kraštą~~žemę pasiuntė kunigaikščio [[Fiodoras Margasis\|Fiodoro Margojo]] ({{ru\|Фёдор Пёстрый}}) vadovaujamą kariuomenę, kuri kunigaikštystę ir visą kraštą pajungė Maskvos valdžiai. Jie [[Pokča\|Pokčoje]] (buvusi Didžiosios Permės sostinė) pastatė rusų tvirtovę. Tais pačiais metais Čerdynės Bogoslovsko vienuolyno [[sinodikas\|sinodike]] pirmą kartą paminėti kelių Permės kunigaikščių ir kunigaikštienių vardai. Ivanas III iki savo valdymo pabaigos nominaliu Permės krašto valdytoju paliko [[Didžiosios Permės kunigaikščiai\|Didžiosios Permės kunigaikštį]] Michailą Permietį, nors tikrieji krašto valdytojai tiek civiliniu, tiek dvasiniu požiūriu buvo Permės vyskupai. ▲Maskvos didieji kunigaikščiai Permės žemėse statė miestus, vietos gyventojams suteikdavo duoklinių nuolaidų ir t. t.<brref name="B&E"/> XVI-XVII a., pagal raštininkų knygų sudarytojus Jachontovą ir Michailą Kaisarovą, Didžiojoje Permėje buvo trys apygardos: ▲* Permės arba Čerdynės - pagrindinis miestas Čerdynė; ▲* Usoljės - atsiradusi XV a. (centras ''Usoljė-Kamskojė'', dabartinis [[Solikamskas]]); ▲* Stroganovų tėvonijos. ▲~~<br>~~Nuo pirmųjų rusų valdžios metų permiečiai turėjo dalyvauti Maskvos vaivadų žygiuose į [[Jugra\|Jugrą]] (1483, 1485, 1499 m.), prieš mansius (1484 m.). O Permę puldinėjo mansiai ir [[totoriai]] (1481, 1505, 1531, 1539, 1547, 1572, 1573 и 1581 m.). Ypatingai daug žalos Permei padarė 1581 m. [[Pelymo kunigaikštystė\|Pelymo kunigaikščio]] Kicheko puolimas, vykdytas su Sibiro ir kitais [[totoriai]]s, [[chantai]]s, [[mansiai]]s ir [[baškirai]]s. ~~Maskvos didieji kunigaikščiai Permės žemėse statė miestus, vietos gyventojams suteikdavo duoklinių nuolaidų ir t. t.<ref name="B&E"/>~~ == Nuorodos ==

Didžioji Permė: Skirtumas tarp puslapio versijų