Žemaitkiemis (Saugos): Skirtumas tarp puslapio versijų

143 pridėti baitai ,  prieš 13 metų
nėra keitimo aprašymo
(pridėta: šaltiniai)
{{otheruses|Žemaitkiemis}}
'''Žemaitkiemis''' - kaimas [[Šilutės rajonas|Šilutės rajone]], pusiaukelėje tarp [[Šilutė]]s ir [[Saugos|Saugų]], šalia [[Šilutė]]s-[[Klaipėda|Klaipėdos]] kelio. Manoma kad šios gyvenvietės įkūrėjas buvo žemaitis, arba ateivis iš Žemaitijos.
Žemaitkiemyje yra geležinkelio stotelė, parduotuvė, biblioteka, iki [[2005]] m. veikė pradinė mokykla.
 
'''Žemaitkiemis''' - kaimas [[Šilutės rajonas|Šilutės rajone]] [[Saugų seniūnija|Saugų seniūnijoje]], pusiaukelėje tarp [[Šilutė]]s ir [[Saugos|Saugų]] (maždaug po 7-8 km), šalia [[Šilutė]]s-[[Klaipėda|Klaipėdos]] kelio. Manoma, kad šios gyvenvietės įkūrėjas buvo žemaitis, arba ateivis iš [[Žemaitija|Žemaitijos]]. Žemaitkiemyje yra geležinkelio stotelė, parduotuvė, biblioteka, iki [[2005]] m. veikė pradinė mokykla.
== Geležinkelio stotis ==
 
== Geležinkelio stotis ==
[[1875]] metais, nutiesus [[Tilžė]]s- [[Klaipėda|Klaipėdos]] geležinkelį, Žemaitkiemyje įrengta traukinių sustojimo vieta. [[1892]] m. čia pradėta priiminėti smulkias siuntas, o [[1911]] m. - ir vagonines siuntas. Žemaitkiemis tapo geležinkelio pusstotė.
 
[[1875]] metais, nutiesus [[Tilžė]]s- [[Klaipėda|Klaipėdos]] geležinkelį, Žemaitkiemyje įrengta traukinių sustojimo vieta. [[1892]] m. čia pradėta priiminėti smulkias siuntas, o [[1911]] m. - ir vagonines siuntas. Žemaitkiemis tapo geležinkelio pusstotė.
 
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|pirmajam pasauliniam karui]], [[1914]] m. [[rugpjūčio 2]] d., sekmadienį, rusų rinktinė (apie 300 vyrų) peržengė sieną, ir jos patruliai užėmė Žemaitkiemio ir [[Kukorai|Kukoraičių (arba Kukorų)]] geležinkelio stotį. Jie Žemaitkiemyje sunaikino telegrafą ir signalizacijos įrenginius, susprogdino bėgius. Geležinkelietis peršovė rusų kareivį. Tada rusai, suėmę du brolius Deckius, paskubomis atsitraukė.
Po [[Antrasis pasaulinis karas|antrojo pasaulinio karo]] geležinkelio pusstotė panaikinta. Keleivinis traukinys Klaipėda- Pagėgiai sustodavo ir Žemaitkiemy.
 
== Gyventojai ==
 
[[1905]] metais Žemaitkiemyje gyveno 158 gyventojai, iš jų - 67,1 % lietuvių.
 
[[1925]] metais Žemaitkiemio kaime (kartu su Miestelių kaimu) gyveno 344 gyventojų.
Be 35 ūkininkų, paminėti ir kitokių profesijų žmonės: ''Dawideit'' - akušerė, ''Elmenthaler'' – mokytojas, ''Genuttes'' - miško darbininkas, ''Rose'' - mėsininkas, ''Spingat'' ir ''Tenz'' – kalviai, ''Deluweit'' - melžėjas.
 
Po antrojo[[antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] gyventojų skaičius žymiai sumažėjo. [[1959]] m. čia gyveno 107 žmonės, [[1970]] m. – 195 žmonės.
 
== Mokyklos ==
 
[[1875]] m. Žemaitkiemyje atidaryta pradinė mokyklą, o [[1900]] m. - antra klasė joje. Iki [[2005]] m. veikusi mokykla pastatyta [[1929]] m.
Baptistu bažnyčioje [[1936]]-[[1939]] metais veikė privati lietuviška mokykla, kuri buvo uždaryta Klaipėdos kraštą užėmus vokiečiams.
 
== Bažnyčia ==
 
[[Image:zemaitkiemio_baznycia.jpg|thumb|right|300px|Žemaitkiemio evangelikų baptistų bažnyčios pamaldų metu]]
 
[[1903]] metais pastatyta evangelikų [[Baptistai|baptistų]] bažnyčia. Religinėms apeigoms tarnavo iki [[1959]] metų. Nuo 1959 iki [[1998]] metų ji buvo naudojama kaip klubas, vėliau - paversta kombinuotų pašarų sandėliu. [[Maldos namai|Maldos namų]] atkūrimu rūpinosi evangelikų baptistų bažnyčios [[diakonas]] Vytautas Baranauskas. Svarų indėlį bažnyčios atgavimui ir atstatymui įnešė ir ''Herbert Jaksteit'', gimęs Žemaitkiemio kaime, dabar gyvenantis Kiolne[[Kelnas|Kelne]], Vokietijoje. Pamaldos šiuo metu čia vyksta du kartus per mėnesį. Kai pamokslą sako atvykstantis pastorius ''Jaksteit'', į bažnyčią visada ateina daug žmonių.
 
== Kitos įstaigos/verslas ir verslas==
 
Nuo [[1952]] m. iki [[1992]] m. Žemaitkiemyje veikė biblioteka.
Vinių fabrikas veikė iki [[1925]] m.
 
Tolio gamykla (''Teerfabrik''), (tolis - dervuotas neperšlampamas kartonas stogo dangoms) taip pat veikė tarpukario laiku.
 
Tarp geležinkelio ir Klaipėdos- Šilutės plento iki [[1945]] m. veikė malūnas, varomas vidaus degimo variklio.
 
Iki antrojo pasaulinio karo pabaigos paštas buvo šalia kelio Šilutė- Klaipėda prie sankryžos. Po karo paštas buvo įrengtas plento meistro Petereit sodyboje ir veikė iki [[1965]] m.
 
== Šaltiniai ==
 
*[http://www.gemeindeverzeichnis.de/gem1900//gem1900.htm?ostpreussen/heydekrug.htm Šilutės apskrities kaimų sąrašas (1910)]
 
 
[[category:Šilutės rajono gyvenvietės]]
173 584

pakeitimai