Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

72 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
 
 
Dermės kiekybiniu požiūriu skirstomos į '''oligatonines''' (mažalaipsnes, apimančias 2-4 laipsnius) ir '''politonines''' (daugialaipsnes, apimačias 5-7 skirtingus dermės laipsnius). Pagal dermę sudarančių garsųlaipsnių kiekįskaičių (to paties laipsnio pakartojimai kitoje oktavoje neįskaitomi) jos skirstomos į '''bitonines''' (dvilaipsnes), '''tritonines''' (trilaipsnes), '''tetratonines''' (keturlaipsnes), '''pentatonines''' (penkialaipsnes), '''heksatonines''' (šešialaipsnes) ir '''heptatonines''' (septynialaipsnes) dermes. Rečiau sutinkamos daugiau nei 7 laipnius turinčios dermės (8-12 dermės laipsnių). Atskirą dermės tipą sudaro '''monotoninė''' dermė, teturinti vieną vientelį toną. Ji mažai įparsta, tačiau būdinga archajinio folklo žanrams - vaikų žaidinimams, skaičiuotėms, greitakalbėms.
 
Kokybiniu požiūriu dermės skirstomos į '''anhemitonines''' (t. y. neturinčias pustonių), '''diatonines''' arba '''natūraliąsias''' (sudarytas iš diatoninės dermės garsų), '''chromatines''' (sudarytas iš chromatinės dermės garsų), '''hemiolines''' (turinčias padidintos sekundos - 1½ tono inetrvalų), '''mikrotonines''' (turinčias mažesnių už pustonį intervalų. Šalia minėtų, natūralios raidos keliu susiklosčiusių dermių, XIX-XX profesinėje muzikoje pradėta vartoti ir pačių kompozitorių sukurtos '''dirbtinės dermės''' (M. Glinkos sveikųjų tonų dermė, N. Rimskio-Korsakovo tono-pustonio dermė, O. Messiaeno ribotų transpozicijų dermės, O. Balakusko dodekatonika ir kt.).
 
 
== Anhemitoninė dermė ==
1 040

pakeitimų