Vladas Terleckas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas
red.
Eilutė 1:
'''Vladas Terleckas''' (g. [[1939]] m. [[rugsėjo 13]] d. [[UtenaKrivasalis|UtenosKrivasalyje]] apskrities, [[Saldutiškis|Saldutiškio]] valsčiaus, [[Krivasalis|Krivasalio]] kaime (dabar [[Ignalinos rajonasvalsčius]]) – socialinių mokslųLietuvos daktarasekonomistas, [[Lietuva|Lietuvos]] [[Politika|politinis]] bei visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras.
 
== Biografija ==
[[1946]]–[[1951]] m. mokėsi Krivasalio pradinėje, [[1951]]–1951–[[1958]] m. – [[Linkmenys|Linkmenų]] [[Linkmenų pagrindinė mokykla|Linkmenų vidurinėje mokyklosemokykloje]]. 1958 ir [[1959]] m. dėl brolio [[Antanas Terleckas|Antano]] antitarybinėsantisovietinės veiklos ir kalinimo nebuvo priimtas studijuoti nei [[VU|Vilniaus universitete]], nei [[VPI|Vilniaus pedagoginiame institute]], nors stojamuosius egzaminus išlaikė gerai. [[1959]]–[[1961]] m. dirbo [[Kazachstanas|Kazachstano]] plėšiniuose, medienos paruošimo darbus [[Karelija|Karelijoje]], durpyne Lietuvoje, darbininku, geodezininku, meistru rekonstruojant Vilniaus aerouosto nusileidimo taką. Tik 1961 m. priimtas į [[VU|Vilniaus universiteto]] Ekonomikos fakultetą, 1966 m. jame baigė bankininkystę.
 
1959–[[1961]] m. dirbo [[Kazachstanas|Kazachstano]] plėšiniuose, medienos paruošimo darbus [[Karelija|Karelijoje]], durpyne Lietuvoje, darbininku, geodezininku, meistru rekonstruojant Vilniaus aerouosto nusileidimo taką. Tik 1961 m. priimtas į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, [[1966]] m. jame baigė bankininkystę.
[[1966]]–[[1967]] m. TSRS valstybinio banko Vilniaus skyriaus tarnautojas. 1967 m. pakviestas į Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedrą dėstyti bankinių disciplinų ir dirbo katedroje. [[1991]]–[[1993]] m. papildomai – [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] konsultantas, Mokslo centro direktorius, [[1993]]–[[1996]] m. – komercinio banko Mokymo centro direktorius.
 
1966–[[1967]] m. [[SSRS]] valstybinio banko Vilniaus skyriaus tarnautojas. 1967 m. pakviestas į Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedrą dėstyti bankinių disciplinų ir dirbo katedroje. [[1976]] m. [[Leningradas|Leningrado]] finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją „Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais plėtra ir jų tobulinimo galimybės“. Atsisakė paklusti viešai pasmerkti brolio veiklą arba bent paskelbti sovietinę tikrovę liaupsinantį straipsnį, todėl 10 m. buvo sulaikytas [[docentas|docento]] vardo suteikimas. Jį gavo tik [[1986]] m. Nuo [[1972]] m. tyrinėjo tarpukario Lietuvos pinigų ir bankininkystės istoriją. [[1989]]–[[1996]] m. daug dėmesio skyrė dabartinės Lietuvos pinigų bei kredito sistemų sukūrimui. 1989 m. paskirtas vadovauti Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos kūrimo grupei, kuri parengė daugelį bankininkystės įstatymų projektų. [[1990]]–[[1992]] m. LTSR [[Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas|Aukščiausiosios Tarybos]] deputatas, išrinktas Vilniaus Pilies rinkimų apygardoje Nr.1, iškeltas [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio]]. Politinėms partijoms nepriklausė. Iš Seimo pasitraukė protestuodamas prieš jam nepriimtinus Lietuvos turto privatizavimo įstatymus, kuriuos kūrė ir aprobavo [[Kazimiera Prunskienė]], [[Kazimieras Antanavičius]], [[Gediminas Vagnorius]].
 
Nuo [[1972]] m. tyrinėjo tarpukario Lietuvos pinigų ir bankininkystės istoriją. [[1989]]–[[1996]] m. daug dėmesio skyrė dabartinės Lietuvos pinigų bei kredito sistemų sukūrimui. 1989 m. paskirtas vadovauti Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos kūrimo grupei, kuri parengė daugelį bankininkystės įstatymų projektų. [[1991]]–[[1993]] m. papildomai – [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] konsultantas, Mokslo centro direktorius, 1993–1996 m. komercinio banko Mokymo centro direktorius.
[[1999]] m. Lietuvos banko valdyba V. Terleckui skyrė [[Vlado Jurgučio premija|Vlado Jurgučio premiją]] už 1995-1999 m. išleistas knygas ir paskelbtus straipsnius Lietuvos bankininkystės istorijos tema.
 
[[1990]]–[[1992]] m. [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas|Aukščiausiosios Tarybos]] deputatas, išrinktas Vilniaus Pilies rinkimų apygardoje Nr. 1, iškeltas [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio]]. Politinėms partijoms nepriklausė. Iš Seimo pasitraukė protestuodamas prieš jam nepriimtinus Lietuvos turto privatizavimo įstatymus, kuriuos kūrė ir aprobavo [[Kazimiera Prunskienė]], [[Kazimieras Antanavičius]], [[Gediminas Vagnorius]].
Žmona Regina, dukra Jūratė.
 
[[1999]] m. Lietuvos banko valdyba V. Terleckui skyrė [[Vlado Jurgučio premija|Vlado Jurgučio premiją]] už [[1995-1999]]–1999 m. išleistas knygas ir paskelbtus straipsnius Lietuvos bankininkystės istorijos tema.
 
Brolis [[Antanas Terleckas]]. Žmona Regina, dukra Jūratė.
 
== Bibliografija ==
[[1970-1999]]–1999 m. parašė ir paskelbė per 260 didesnių įvairaus pobūdžio publikacijų. [[Mažosios Lietuvos enciklopedija|Mažosios Lietuvos enciklopedijos]] straipsnių autorius.
* Pinigai Lietuvoje [[1915]]–[[1944]] m. (1992)
* Lietuvos bankas [[1922]]–[[1943]] metais (1992)
* Kelias nuo Žemės banko iki Lietuvos žemės ūkio banko ([[1999]], bendraautoris V.[[Venantas Mačiekus]])
* Lietuvos bankininkystės istorija [[1918]]–[[1940]] (1999).
* Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai [[1918]]–[[1940]]1918–1940 (2001)
 
 
{{Signatarai}}
{{DEFAULTSORT:Terleckas, Vladas}}
 
{{DEFAULTSORT:Terleckas, Vladas}}
[[Kategorija:Seimo nariai]]
[[Kategorija:Lietuvos ekonomistai]]
[[Kategorija:Lietuvos bankininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos enciklopedininkai]]
 
[[en:Vladas Terleckas]]