|
'''Gudai''' -, etnonimas, lietuvių nuo seno yra naudojamas Lietuvosjų pietrytiniams (kartais ir pietvakariniams) kaimynams apibūdintiįvardyti. [[Simonas Daukantas]] savo, veikale „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ apibūdindamasaptardamas gudųšio etnonimo kilmę, teigė, kad gudaipirmiausia pirmiausiai[[getai]], atsibastę iš [[Azija|Azijos]] į [[Kimerija|Kimeriją]], puolė [[Graikų kolonijos|graikų kolonijas]] – jų miestus prie [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]], nepertoliausiai nuo kurių buvo ir lietuviai. Po to sekęs dar vienas nuožmus siauraakiųkitas azijiečių puolimas, nustūmęs tuos [[Getai|getus]] į pietus, o tadapo jo Kimeriją puolė dar viena tauta puolė Kimeriją, kurią lietuviai vėlgi pavadinovadinę "gudais". Taigi, S. Daukantas apibūdino getus, atkeliavusiusneva iš [[Azija|Azijos]], iratkeliavusius getus tapatino su [[gotai|gotus]]s, I-III a. užplūdusius centrinę [[Europa|Europą]] iš [[Skandinavija|Skandinavijos]] [[III a.]] (dėl totuo dabar beveik neabejojama, kadangines yra patikimai nustatyta, kad gotų kalba menkai tesiskiriatesiskyrė nuo [[germanų prokalbė]]s), įnešdamas tam tikros painiavos.
Žymusis lietuvių kalbininkas [[Kazimieras Būga]], aptardamas šio etnonimo ''gudai'' kilmę, taipišsakė pat nurodėnuomonę, kad gudaitai yraturėtų būti gana autentiškas gotų pavadinimas, (kildintinas iš *ghudos), okurio vedinį ''gotai'' naudoję ir [[romėnai]] (plg. gotassu -ispanų kalboje nuo vestgotų invazijos laikų išlikusiu žodžiu ''god'' ispaniškai - žodis išlikęs nuo nuo vestgotų"gotas", - [[gotai|visigotų]]šie invazijos).ir Profkt. [[Zigmaskalbos Zinkevičius]]mokslui savožinomi daugiatomyje,faktai skirtame [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbai]]rodo, taipkad patliet. pritaria, kad [[etnonimas]] ''gudai'' busyra kilęs iš gotų vardo. Šis profesoriussavivardžio, beje, nurodo, kadpačių gotų [[leksika|leksikos]]vartoto lietuviųbent kalbojeiki yra labaiIV-V nedauga. Į tai turėtų atkreipti dėmesį savamoksliai tyrinėtojai, ieškodami lietuvių pėdsakų tarp gotų, o ne greta jų). Gotus tapatininimą su gudais grindžia ir prūsų žemės - Pagudė lokalizacija - netoli Vyslos žemupio, kur pasak Jordano, būta gotų.
[[Zigmas Zinkevičius]] savajame [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] istorijai skirtame daugiatomyje taip pat rašo, kad [[etnonimas]] ''gudai'' bus kilęs iš gotų vardo (beje, profesorius pabrėžia, kad gotiškos kilmės [[leksika|leksikos]] lietuvių kalboje labai nedaug). Anot Z.Zinkevičiaus, šis tautovardis, kuriuo lietuviai ilgai vadinę savo pietvakarinius kaimynus gotus, ilgainiui atiteko [[baltarusiai|gudams]], lietuvių retsykiais pavadinamiems ir "baltgudžiais".
Vėliau, per amžius tradiciškai vadinant gudais lietuvių pietvakarinius kaimynus, šis pavadinimas atiteko [[baltarusiai|baltarusiams]], naudojant ir etnonimą baltgudžiai, o Simonas Daukantas, nurodė, kad netgi žemaičiai kartais lietuvius pavadina gudais – prisimintos gudų-gotų invazijos į lietuvių žemes.
Daugelis etnologų yra pastebėję, kad palyginti nesenais laikais mažlietuviai "gudais" pravardžiavo žemaičius, o žemaičiai "gudais" kartais pavadindavo rytinius lietuvius. Kita vertus, vargu ar ši etnonimo ''gudai'' vartosena laikytina pakankamu pagrindu naujai permąstyti nemažai ginčų sukėlusį gudų (baltarusių) kilmės klausimą (dabar manoma, kad gudų kalbos susiformavimui esminės reikšmės turėjo proto[[slavai]], greičiausiai jau V-VI a. gyvenę pietinėje rytų [[baltai|baltų]] kaimynystėje, o gudų etnogenezės substratiniu komponentu laikomi Kijevo Rusios apie X a. vidurį nukariauti ir slavų asimiliuoti Bancerovo kultūros nešėjai bei kiti rytų baltai).
Etnonimo gudai vartosena suponuoja ir baltarusių kilmės klausimą, kurių kalbos vystymuisi esminę reikšmę turėjo [[slavai]], nuolatos gyvenę netoli [[baltai|baltų]] (yra faktų, leidžiančių manyti, kad taip buvo nuo [[ledynmetis|ledynmečio]]) ar atkeliavę į rytinių [[baltai| baltų]] žemes [[VI a.]] , o substratui – nukariauti ir asimiliuoti [[X a.]] [[jotvingiai]] bei kitos rytinių baltų gentys. Neatmestina ir tam tikra gotų įtaka baltarusiams. Taigi, visi faktai rodo, kad etnonimas gudai yra kilęs iš gana autentiškos gotų vardo formos, naudotos jų pačių dar III a. Tai leidžia rekonstruoti lietuvių lokalizaciją bei jų pietinius ir pietrytinius kaimynus I tūkstantmečio pradžioje. Tokia baltų genties - lietuvių pietinių sienų lokalizacija, beje, paaiškina ir etnonimo [[lenkai]] kilmę (nuo [[slavai|slavų]] genties, gyvenusios [[Karpatai|Karpatuose]], pavadinimo).
=====Nuoroda=====
|
