Šlienava: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 15:
}}
 
'''Šlienava''' – gyvenvietė [[Kauno rajonas|Kauno rajone]] į rytus nuo [[Kaunas|Kauno]], 3 km už [[Girionys|Girionių]]. Iš pietų prieina Dubravos miškas. Į pietus nuo Šlienavos teka Žaisos upė. Yra medinė [[Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia|Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia]] (pastatyta 1709 m., rekonstruota 1944 ir 19971999 m.), [[Šlienavos pagrindinė mokykla]], [http://www.krsvbiblioteka.lt/?p=159 biblioteka] (nuo [[1952]] m.), kultūros namai.
 
==Istorija==
 
Šlienava minima kryžiuočių kronikose. Pirmą kartą paminėta 1365 m., Vygando Marburgiečio kronikoje kaip Slawegen. 1387. IV. 28 Jogailos privilegijoje Skirgailai, kuria Jogaila jam pavedė Trakų kunigaikštystę, tarp Rumšiškių kaimo ir Kauno minima Šlavaišuvos (Šlienavos) vietovė. Kaip kronikose rašoma, XIV a. pabaigoje Šlienava buvo labai niokojama kryžiuočių. 1365 m. kryžiuočiai ją sudegino, vėliau žudė gyventojus, niokojo jų turtą. 1376 m. gruodžio 26 d. Šlienava niokota ,,ugnimi ir kalaviju", 600 kryžiuočių užpuolė jos gyventojus, ir pasiėmė iš viso valsčiaus 500 žmonių, iš kurių 205 nusivarė į Prūsiją ir saugojo, o 40 nužudė. Viduramžiais Šlavaišuva buvo buvo valsčiaus centas, XIV a. II pusėje ji priklausė Kęstučiui. Tam valsčiui priklausė Vaišvydava ir kitos aplinkinės gyvenvietės. Šlienavą mini Vartburgiškis kaip Salwisawe, Slawislow ir vadina ją žeme (terra). Dar Šlienava vadinta Slowiss, Sloasser, Sloaszen ir kt.
 
Senovėje Šlienavoje stovėjo dvaras. Jis nuo XVI a. priklausė Libneriams. Iš 1582 m. birželio 17 d. jo inventoriaus matyti, kad Kauno apskrities karuža Jonas Jonaitis Vidra, velionies daktaro Ruperto Finkos testamentu globojęs Ruperto vaikus ir visą turtą; pusę Šlienavos dvaro, skirto Libnerių palikuonims, minėto inventoriaus surašymu buvo perduota Lydos storastai Šimui Motiejaičiui ir poniai Benignai Libneraitei – Vole Nemčienei. Tuo metu dvaro inventoriaus būta gana turtingo, aruodai buvę pilni grūdų, tvartai galvijų; ūkio pastatai buvo šiaudais dengti.
 
1709 - 1712 m. pastatyta Šlienavos koplyčia. Vėliau joje kartą per metus švęsti šv. Mato atlaidai. 1909 m. Šlienava priskirta Kampiškių parapijai. Tarpukariu vyko gegužinės pamaldos. Gyventojai buvo laidojami Samylų kaimo kapinėse. 1940 - 1944 m. prie koplytėlės pastatyta bažnyčios salė. 1959 m. įkurta Kampiškių - Šlienavos parapija.
Tarpukariu Šlienava priklausė Aukštosios Panemunės valsčiui.
 
1812 m. per Šlienavą pražygiavo Napoleono armija, kurios kariai palaidoti vadinamajame Šlienavos prancūzkapyje.
Statant [[Kauno HE]], [[1959]] m. Šlienavon perkelta [[Kampiškių bažnyčia]], taip pat priskirti neapsemti [[Mozūrai (Kaunas)|Mozūrų]], [[Naujosios Dvareliškės|Naujųjų Dvareliškių]] ir [[Šilėnai (Kauno marios)|Šilėnų]] kiemai.
 
Tarpukariu kaimas priklausė Aukštosios Panemunės valsčiui. Tuo metu buvo įsikūręs šaulių organizacijos būrys, ,,Pavasario" kuopa, kuri turėjo savo skaityklą. Kuopai vadovavo mokyklos vedėjas. 1936 m. mokykla persikėlė į naują pastatą centrinėje J. Biliūno gatvėje (dabar Kultūros namai), įtaisytas radijo imtuvas.
 
Prieš Antrąjį pasaulinį karą vieno Šlienavos gyventojo sklype rasti senkapiai, kuriuose rasta monetų su Vyčiu. Radinius pasiėmė vietos mokytojas.
 
Statant [[Kauno HE]], [[1959]] m. Šlienavon perkelta [[Kampiškių bažnyčia]], taip pat priskirti neapsemti [[Mozūrai (Kaunas)|Mozūrų]], [[Naujosios Dvareliškės|Naujųjų Dvareliškių]] ir [[Šilėnai (Kauno marios)|Šilėnų]] kiemai. Tarybiniais metais buvo Biliūno kolūkio centrinė gyvenvietė.
 
1923 m. buvo 367 gyventojai ir 59 sodybos, 1959 – 710 gyv., 1970 – 981 gyv., 1979 – 1337 gyv., 1987 – 1499 gyv. 2001 -1796 gyv. Šlienavoje gyventojų padaugėjo 1956 – 59 m. užliejus Kauno marioms 39 kaimus, kada iš jų daug gyventojų persikėlė į Šlienavą.
 
[[Kategorija:Kauno rajono gyvenvietės]]