Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Marijampolė]]je baigęs keturias klases, įstojo į [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]], [[1880]] m. įšventintas kunigu. Gerai mokėjo lenkų kalbą, todėl buvo paskirtas į Lomžos parapiją. Trumpai kunigavo ir Varšuvoje, o nuo [[1892]] m. Vilniaus vyskupijoje. [[Vilnius|Vilniuje]] buvo keliamas iš parapijos į parapiją. Dirbo Vilniaus [[Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia|Visų Šventųjų]] bažnyčios kamendoriumi, kunigavo Vilniaus [[Vilniaus Šv. Jono bažnyčia|Šv. Jono]], Vilniaus [[Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčia|Šv. Rapolo]], Vilniaus [[Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia|Šv. Mikalojaus]] bažnyčiose, buvo išvykęs į Strūnaičio ir Varėnos parapijas. Kurį laiką gyveno ir Peterburge, kur domėjosi lietuviškos spaudos reikalais. Subūrė lietuvių inteligentų „Apaštalų kuopą", rūpinosi, kad Vilniaus bažnyčiose būtų nedraudžiamos lietuviškos pamaldos.

Jo rūpesčiu [[1901]] m. Vilniaus [[Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia|Šv. Mikalojaus]] bažnyčioje atgimė lietuvių kalba. Iki [[1904]] m. vadovavo Lietuvių sambūriui [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1897]] m. prie [[Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčia|Vilniaus Šv. Rapolo]] bažnyčios subūrė pirmąjį lietuvišką chorą ir sukūrė jam dainų, surengė koncertų. Chorą mokė prisidengdamas bažnytiniais choralais ir bitininkystės kursais. Turėjo savo pasigamintą smuiką ir su juo mokė choristus – dažniausiai savo paties sukurtas eiles ir melodijas. Tai „Dieve, kaip ilgai Lietuva varguose“, Neverk, Lietuva, tu mano mieliausia„, „Ant Dauguvos skardžių“, „Vai kur eisit, mano mielos mergužėlės“, „Kur upelis teka“, „Močiutė mano“ ir kt. Dainas chorui parinkdavo ir iš V. Kudirkos dainų rinkinio „Kanklės". Pirmasis viešas choro pasirodymas įvyko [[1900]] m. rudenį Bokšto gatvėje, privačiame bute; dalyvavo dešimt klausytojų. Antrasis choro koncertas, sutraukęs daugiau klausytojų, buvo surengtas [[1901]] m. [[kovo 11]] d. Trakų gatvėje Nr. 2; programoje – deklamatoriai ir vaidintojai, grojo ir karo orkestras. Trečiasis ir paskutinis choro pasirodymas įvyko rusų - japonų karo metais ([[1904]]–[[1905]]?) dabartinės Filharmonijos rūmuose.

Kunigas J. Ambraziejus visą gyvenimą domėjosi chorais, buvo draugijos „Vilniaus kanklės“ narys. Redagavo ir išleido mėnesinį žurnalą „Lietuvos bitininkas“ ([[1905]]), [[1906]]–[[1908]] m. žurnalo „Šviesa“ redaktorius ir leidėjas, parašė ir išleido „Elementorių“ ([[1906]]), „Trumpą Rymo katalikų katekizmą“ ([[1906]]) ir „Lenkų - lietuvių - rusų kalbų žodyną" ([[1907]]). Už raginimą klausyti tik lietuvių vyskupų buvo atleistas iš kunigo pareigų – vertėsi bitininkyste. Į paskutinę kelionę palydėjo tik keletas jo choro dalyvių.