Intervalas (muzika): Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Kokybinį intervalo dydį lemia jo sudėtin įeinančių [[tonas|tonų]] ir [[pustonis|pustonių]] kiekis. Iš natūraliųjų diatoninės [[dermė]]s laipsnių sudaryti inetrvalai vadinami diatoniniais. Pagal kokybę jie esti grynieji ([[prima]], [[oktava]], [[kvinta]], [[kvarta]]), didieji ir mažieji ([[sekunda]], [[tercija]], [[seksta]], [[septima]]; atitinkamai sudėtiniai: [[nona]], [[decima]], [[tercdecima]], [[kvartdecima]]). Išimtis - padidintos kvartos ir sumažintos kvintos intervalai (susidaro tarp IV ir VII mažorinės dermės laipsnių); jie yra vienodo dydžio (dvylikalaipsnėje temperuotoje darnoje) ir kiekvienas jų dar vadinamas [[tritonis|tritoniu]].

 

== Intervalų apvertimas ==

 

== Intervalų sumavimas ==

Intervalus sumuojant (t. y. antrojo intervalo pagrindą prilyginant pirmojo intervalo viršūnei) sudaromi nauji intervalai. Naujai sudaryto intervalo kiekybę nusako jį sudarančių intervalų dydžių suma, atmetus pasikartojantį bendrą dermės laipsnį (pagal formulę: c=a+b-1). Antai sekunda ir tercija sudaro kvartą (2+3-1=4), dvi tercijos - kvintą, dvi kvartos - septimą ir pan.