Tonika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pridėta kategorija "muzika" (naudojant HotCat)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 5:
Muzikos kūrinio dramaturgijoje, tiesiogiai susijusioje su jo forma, tonika išreiškia pastovumo, pusiausvyros, ramybės būseną. Nuo tonikos pradedamas ir ja užaigiamas kūrinio [[harmonija|harmonijos]] plėtojimas. kuo jis intensyvesnis, tuo labiau laukiama harmoninio sprendimo, atoslūgio. Kūrinio (ar jo dalies) pabaigoje sugrįžusi tonika sukuria harmoningą pusiausvyrą. Tonikos pasikeitimas kūrinyje ar jo epizode yra vadinamas [[moduliacija]].
 
Trigarsio, kaip konstruktyviojo harmonijos pagrindo, reikšmė išryškėjo XVI a. ir buvo estetiškai svarbi [[baroko muzika|baroko]], [[rokokas|rokoko]], [[klasicizmas|klasicizm]] ir [[romantizmas|romantizmo]] epochose. Romantizmo epochos pabaigoje tonikos reikšmė ėmė menkti (dėl tolydžio sudėtingėjančios harmonijos; tai ypač akivaizu vėlyvojoje [[Richard Wagner|Richardo Vagnerio]], kūryboje), o XX a. pradžioje, jai galutinai sunykus, atsirado atonalioji muzika (jos atstovai - [[Arnoldas Šionbergas]], Albanas [[Bergas]], Antonas [[Webernas]] ir kt.). Tonikos (ir aiškios tonacijos) buvimas kūrinyje ar melodijoje yra vadinamas '''tonalumu''', o jos nebuvimas (sąmoningas vengimas) - '''atonalumu'''.
 
[[Kategorija:muzika]]