Juozapas Radziukynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
red.
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 2:
== Biografija ==
Baigęs [[Suvalkų berniukų gimnazija|Suvalkų gimnaziją]], studijavo [[Varšuvos universitetas|Varšuvos universiteto]] Istorijos - filologijos fakultete. Po baigimo, nuo [[1871]] m. mokytojavo įvairiose [[Varšuva|Varšuvos]] mokyklose - dėstė [[graikų kalba|graikų]], [[lotynų kalba|lotynų]] ir [[lenkų kalba|lenkų]] kalbas. Įsitraukė į tautinį išsivadavimo judėjimą, dalyvavo [[1888]] m. Varšuvos lietuvių studentų pasitarime. Kurį laiką buvo artimas [[Varpininkai|varpininkams]], bendradarbiavo jų leidžiamuose laikraščiuose [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]] ir [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]]. Brolis [[Motiejus Radziukynas]] buvo kunigas ir knygnešys.
 
Atostogų metu keliavo po gimtąją [[Suvalkija|Suvalkiją]], tyrinėjo jos piliakalnius. [[1911]] m. J. Radziukynas apsigyveno [[Kaunas|Kaune]], nuo 1913 m. dėstė lotynų kalbą privačioje [[Kauno progimnazija|Kauno progimnazijoje]]. Bendradarbiavo [[Mečislovas Davainis-Silvestraitis|M. Davainio-Silvestraičio]] redaguojamame žurnale „Litwa“, rinko medžiagą lietuvių - lenkų žodynui. Prasidėjęs [[Pirmas pasaulinis karas]] nubloškė Radziukyną į [[Rusija|Rusiją]], į [[Voronežas|Voronežą]]. [[1921]] m. jis grįžo į Suvalkus, kur galėjo gauti mokytojo pensiją.
 
Juozapo Radziukyno darbai [[istorija|istorijos]] ir [[archeologija|archeologijos]], [[etnografija|etnografijos]] ir [[mitologija|mitologijos]] bei pedagogikos srityse iki šiol išliko aktualūs, nors ir neretai kritikuojami dėl tikslumo ir nuoseklumo stokos.