Kulpė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Vikiteka parametro įtraukimas using AWB |
|||
Eilutė 10:
| Žiotys = [[Mūša]]
| Šalys = [[Lietuva]]
| Vikiteka =
}}
[[Vaizdas:Kulpe1.2009-08-21.jpg|thumb|right|260px|Kulpė]]
eilutė 19 ⟶ 20:
Išteka iš [[Rėkyvos ežeras|Rėkyvos ežero]] šiaurinės dalies, pravinguriuoja į šiaurę pro [[Piktmiškis|Piktmiškio]] durpynus ir numelioruota vaga pro Piktmiškio – [[Margiai (Šiauliai)|Margių]] tvenkinius, kerta Pramonės gatvę, [[Pabaliai (Šiauliai)|Pabalių]] parką, nuo Serbentų gatvės viaduko požeminiu tuneliu srūva iki [[Prūdelis|Prūdelio]], vėl po žeme kerta [[Vilnius|Vilniaus]] gatvę, prateka [[Talša|Talšos]] ir [[Ginkūnų ežeras|Ginkūnų ežerus]], kerta [[Ryga|Rygos]] kelią, vingiuoja [[Sutkūnai|Sutkūnų]], [[Bridai|Bridų]], [[Jurgaičiai (Šiauliai)|Jurgaičių]] kaimų laukais, apriečia iš pietryčių [[Kryžių kalnas|Kryžių kalną]], toliau teka šiaurės rytų kryptimi tarp [[Naisiai|Naisių]] ir [[Meškuičiai|Meškuičių]], o prie [[Kipštai|Kipštų]] ir [[Mekiai|Mekių]] kaimų ribos įteka į Mūšą.
Didžiausias aukščių skirtumas: Rėkyvos ežero ir Piktmiškio – Margių tvenkinių vandens lygis – 129,8 m. virš jūros lygio, [[Talkša|Talšos]] ežero lygis – 103,0 m., atstumas – 1,2
== Intakai ==
eilutė 34 ⟶ 35:
Šiauliai – vienas iš nedaugelio šalies miestų, įsikūrusių ne prie didžiųjų upių. Geriamojo vandens Šiauliams ieškota seniai. [[1936]] m. ekspertu buvo pakviestas [[Berlynas|Berlyno]] universiteto profesorius Briksas ir [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] mokslinė grupė, kuriai vadovavo docentas [[Steponas Kairys]]. Atlikus požeminio vandens žvalgybą, mokslininkai nusprendė vandenvietę įrengti [[Aleksandrija (Šiauliai)|Aleksandrijos]] laukuose, [[Salduvė]]s piliakalnio papėdėje. Šioje vietoje vandens kokybė atitiko galiojusių normų reikalavimus. Ten esantį [[Lepšiai (Šiauliai)|Lepšių]] šaltinio vandenį buvo numatyta surinkti požeminėmis galerijomis ir siurbliais tiekti miestui.
Iki [[1940]] m. buvo pastatyta apie 6
Sprendžiant Talšos ir Ginkūnų ežerų apsaugos klausimus, [[1953]]–[[1959]] m. pastatyti miesto kanalizacijos nuotėkų mechaninio valymo įrenginiai, o [[1967]] m. pradėjo veikti biologinio valymo įrenginiai, kurie buvo pirmieji ne tik Lietuvoje, bet ir visame [[Baltijos šalys|Pabaltijyje]]. Tačiau vandens suvartojimas augo, daugėjo ir nuotekų, kurias galėjo priimti tik nedidukė Kulpės upė. Pasekmės darėsi tragiškos.
| |||